DELFI pasidomėjo, kokias sodybas ir kur siūlo įsigyt skelbimų portalas alio.lt.
Tarp populiariausių variantų yra sodyba Molėtų rajone, kainuojanti 45 tūkst. eurų. Kaip rašoma skelbime, sodyba prižiūrėta, pastatai renovuoti 2007-aisiais metais bei visiškai įrengti naudojimui. Sodyba šildoma kietu kuru, vandentiekio nėra – vanduo tiekiamas iš šulinio. Pastatų plotas – 88 kv. metrai, bendras sklypo plotas siekia 50 arų.
Už panašią kainą galima įsigyti ir sodybą šalia Dubysos upės Raseinių rajone. Sodyba yra trijų kambarių, bendras pastato plotas – 83 kv. metrai, sodybai taip pat priklauso aptvertas 20 arų sklypas. Parduodama už 49 tūkst. eurų. Kaip rašoma skelbime, sodyboje taip pat yra pirtis, įrengtas tualetas bei dušas.
Tarp parduodamų objektų yra ir itin pigių, ir itin brangių pasiūlymų. Viena pigiausių sodybų, kurią pavyko rasti, kainuoja viso labo 1500 eurų. Skelbime apie ją nedaugžodžiaujama, nurodoma, kad būklė remontuotina, namas 70 kv. metrų ploto ir šildoma kietu kuru. Kiek sodybai priklauso sklypo ploto, skelbime nenurodoma.
Brangiausios sodybos kainuoja ir gerokai virš milijono eurų, o pačios brangiausios sodybos kaina siekia net 3,1 milijono eurų. Tačiau reikia pastebėti, kad tiek kainuojančios sodybos yra itin didelio ploto, vaizdingose vietose ir siūlomos įsigyti investicijai tiems, kurie nori pradėti verstis kaimo turizmu.
Visgi, tai nereiškia, kad negalima rasti išties karališkų pasiūlymų ir savo poilsiui. Pavyzdžiui, Varėnos rajone siūloma nusipirkti preciziškai įrengtą ir puikiai sutvarkytą sodybą šalia Ilgio ežero pakrantės už beveik 700 tūkst. eurų. Sodyba išties labai erdvi, pastatų plotas užima 535 kv. metrus, o sklypas – beveik 130 arų. Objektas parduodamas su visais baldai bei buitine technika, čia taip pat yra SPA zona: vidaus baseinas, pirtis, didelė lauko terasa.
Sodybas perka ne investicijai, o sau
Utenos apskrityje dirbantis „Inreal“ brokeris Valentinas Karvelis teigė, jog sodybos tikrai nėra pats populiariausias segmentas. Jis patikino, kad jei dėl naujo įkelto buto pardavimui sulaukia apie 10 skambučių, tai dėl sodybos kreipiasi tik 1 žmogus.
Anot jo, keletą metų buvo stebimas populiarumo mažėjimas, tiek pardavimų, tiek kainų.
„Sakyčiau, 2018-ieji tapo lūžio metais – įvyksta daugiau sandorių, manyčiau, kad dėl bendro ekonomikos pakilimo žmonių dėmesys sugrįžta. Kalbant apie rytinę, šiaurrytinę Lietuvos pusę, kurioje dirbu, vienareikšmiškai populiariausias yra Molėtų rajonas. Pagrindinė priežastis – atstumas nuo Vilniaus. Sunku tiksliai pasakyti, bet apie 90 proc. sodybų pirkėjų yra iš sostinės. Toliau rikiuotųsi Utenos, Ignalinos, Švenčionių rajonai. Dar toliau – Zarasų ir Rokiškio“, – aiškino brokeris.
V. Karvelio nuomone, kaip investicija, o ypač neilgalaikė, šis segmentas nėra pirmas pasirinkimas. Sodybų kainos neauga taip, kaip gyvenamojo ar komercinio NT. Nebent pavyksta labai pigiai nupirkti iš žmonių, kurie nori labai greitai parduoti. Arba yra didelis nebrangus sklypas prie ežero, kurį galima suskaidyti mažesniais sklypais.
„Tokiu atveju investicija gali pasiteisinti. Kita vertus, daugumą sodybų pirkėjų įsigyja turtą ne verslo vystymui, bet asmeniniam naudojimui“, – svarstė brokeris.
Pasak eksperto, kaina priklauso nuo sodybos vietos ir pobūdžio. Ar tai yra sena kaimo troba „vidury laukų“, kuri gali kainuoti penkis-aštuonis tūkstančius eurų, ar tai naujos statybos kompleksas ant ežero kranto, galintis kainuoti kelis šimtus tūkstančių eurų.
„Vandens telkinys – upė, ežeras, nekalbu apie kelių arų tvenkinukus, – yra labai svarbu. Kiti kainą lemiantys veiksniai: pastatų būklė, žemės sklypo dydis, patogus privažiavimas, komunikacijos. Sakyčiau, gerą sodybą geroje vietoje prie vandens telkinio, paprastai pasiekiamą šiandien galima nusipirkti už 120 – 150 tūkstančių“, – patikino V. Karvelis.
Svarbus kraštovaizdis ir gera infrastruktūra
Mantas Mikočiūnas, biuro „Capital Team“ vadovas sakė, jog sodybos šiuo metu darosi populiaresnės, bet tuo pačiu jos ir daug modernesnės nei anksčiau.
„Prieš 10-15 metų buvusios populiarios kaimo turizmo sodybos nėra tokios populiarios šiai dienai, daug dažniau renkamasi moderniojo minimalizmo stilistika. Dažnu atveju sodyba prilygsta gyvenamajam namui, tiesiog su puikiu kraštovaizdžiu“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Pasak NT eksperto, pastaraisiais metais žmonės vis dažniau įsigija antrą arba trečią būstą, o sodybos yra vienos iš jų. Jis taip pat patvirtina, kad sodybų daugiausia ežeringose vietovėse. Prie populiarių rajonų jis taip pat paminėjo ir Trakus bei Prienus, jau įvardintą Utenos, Molėtų kraštą. Šios vietovės pasižymi gražiu kraštovaizdžiu, gera infrastruktūra ir geru susisiekimu su didžiaisiais Lietuvos miestais, o tai turi įtakos sodybų populiarumui.
„Dažnas pirkėjas šiai dienai rinkdamasis, kokį pirkti pagrindinį NT, pagalvoja ar įsigyti būstą su žemės sklypu, ar geriau butą arčiau centro ir sodybą užmiestyje. Sodybų kainos labai įvairios, neapšiltintą šiuolaikinį vasarnamį galima įsigyti nuo 20 tūkst. eurų. Dažniausiai šiuolaikinių sodybų kainos svyruoja nuo 60 iki 150 tūkst. eurų, bet yra tokių sodybų, kurios viršija ir 500 tūkst. eurų“, – tvirtino M. Mikočiūnas.
Pirkti investicijai neapsimoka
Audrius Šapoka, „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas patvirtino faktą, kad sodybos užima labai nedidelę dalį NT rinkoje ir padidėjęs aktyvumas pokyčių šiame segmente neatnešė.
Pasak jo, sodybas Lietuvoje dažniausiai perka patys lietuviai kaip antrąjį arba trečiąjį būstą, pagrindiniai pirkėjai yra šeimos, turinčios vaikų.
A. Šapokos teigimu, labiausiai pirkėjus domina gražiose, vaizdingose vietose esančios sodybos, netoli vandens telkinio. Sodyba taip pat turėtų būti puikios būklės ir nereikalaujanti papildomų investicijų. Kitaip tariant, kad ji būtų visiškai paruošta naudojimuisi.
Pigesnės sodybos, kurių kainos kartais nesiekia nė 30 tūkst. eurų taip pat sulaukia pirkėjų, tačiau jų labai mažai. Anot pašnekovo, dažniausiai tokius objektus perka ne dėl pačios sodybos, o dėl žemės sklypo ir vietovės.
„Sodybos, kurias pirkėjai perka nuomai, nėra paklausios. Jos nėra paklausios dėl to, kad investicinė grąža, nuomos grąža bet kurio labiau patyrusio investuotojo netenkina. Sodybos nėra gera investicija grąžos atžvilgiu“, – tvirtino A. Šapoka.
