Jeigu 2018-ų pirmoje pusėje plėtotojai parduodavo apie 300 butų kas mėnesį, tai tų pačių metų antroje pusėje šis rodiklis pakilo iki 400, kai šių metų pirmąjį ketvirtį pardavimai jau beveik pasiekė 500 butų per mėnesį rodiklį, pranešime spaudai rašo NT bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.

Šių metų pradžia ir toliau išlaiko jau porą metų stebimą tendenciją – žymiai daugiau parduodama vidutinės ir prestižinės klasės būsto nei ekonominės. Auganti vidutinės ir prestižinės klasės būsto, kuris beveik visa apimtimi yra plėtojamas miesto centre ar šalia centro, paklausa atskleidžia besikeičiantį miesto veidą ir vilniečių gyvenimo būdo pokyčius, t.y. norą gyventi miesto centre, išnaudoti gerėjančią miesto infrastruktūrą.

Šiek tiek mažiau nei pardavimai, tačiau įspūdingai didėjo ir plėtotojų aktyvumas palyginti aptariamąjį laikotarpį su 2018 m. I-uoju ketvirčiu. Per 2019 m. rinkai pasiūlyta 67 proc. daugiau būsto nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Akivaizdu, kad dėl didelės paklausos labiausiai pasiūla augo vidutinėje ir prestižinėje klasėse. Kita vertus, net ir tokią didelę pasiūlą rinka geba amortizuoti ir laisvų neparduotų butų kiekis rinkoje išlieka panašus: per ketvirtį jis mažėjo 6%, nors lyginant su tuo pačiu rodikliu prieš metus jis yra dešimtadaliu didesnis.

Didelis pirkėjų aktyvumas lėmė, kad statistinė vidutinė būsto kaina didėjo beveik 11 proc. per metus arba 2,6 proc. per ketvirtį ir perkopė psichologinę 2000 EUR už kv. m ribą. Didžiausią įtaką šiam rodikliui darė besikeičianti naujo būsto struktūra – kasmet pastatoma ir realizuojama vis daugiau brangesnio būsto, kurio dalis nuosaikiai didėja.

Tikėtina, kad paklausai adekvatus pasiūlos augimas, besikeičiantis miestiečių gyvenimo būdas bei nuosaikus kainų augimas yra labiausiai artimiausia šių metų tendencija.

Faktai

  • Per I-ą 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota 1470 butų, tai yra 74 proc. daugiau nei 2018 m. I-ą ketvirtį (844 butų), ir 37 proc. daugiau nei paskutinįjį 2018 m. ketvirtį, kai buvo parduoti 1073 butai.
  • Didžiausią sandorių dalį sudarė vidutinės klasės būsto pardavimai – 53 proc. sandorių, šiek tiek mažiau ekonominė klasė – 37 proc. sandorių, o 10 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
  • Palyginti su praėjusiųjų metų I-u ketvirčiu labiausiai išaugo prabangaus būsto pirkėjų skaičius – net 114 proc. (152 butai). Taip pat beveik dvigubai išaugo vidutinės klasės pardavimai – 98 proc. (779 butai). Vidutinės klasės butų pardavimų kiekis per ketvirtį anksčiau buvusį didžiausią pardavimų kiekį viršijo net 40 proc. Ekonominėje klasėje pardavimai kito mažiausiai – 42 proc. augimas (539 butai).
  • Per 2019 m. I-ą ketvirtį neparduoto būsto kiekis sumažėjo 6 proc. ir šiuo metu siekia 4350 laisvų butų, bet tai yra 10 proc. daugiau nei pernai metais tuo pačiu metu.
  • 21 proc. neparduotų butų sudaro baigti statyti butai, apie 13 proc. – butai baigiamojoje statybų stadijoje ir 66 proc. rinkoje esančių laisvų butų – statomi.
  • Per ketvirtį visuose segmentuose laisvų butų kiekis sumažėjo, kadangi buvo parduota daugiau nei pasiūlyta naujų projektų rinkai. Labiausiai pasiūla susitraukė ekonominėje klasėje 10 proc., vidutinėje ir prestižinėje klasėje pasiūla mažėjo po 4 proc.
  • 2019 m. I-ą ketvirtį NT plėtotojai rinkai pasiūlė 1200 naujų butų, t.y. 67 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pradėta 720 butų statyba bei pardavimai.
  • Per 2019 m. I-ą ketvirtį didžiausias kainų pokytis buvo vidutinėje klasėje, kur šiuo metu rinkoje esančių butų kaina 2,9 proc. didesnė, palyginti su paskutiniu 2018 m. ketvirčiu ir net 5,6 proc, didesnė nei prieš metus. Prestižinėje klasėje augimas buvo 1,8 proc., o ekonominėje klasėje vos 0,6 proc. Kainų lygis šiuo metu siekia 1396 EUR/kv.m. ekonominėje, 2048 EUR/kv.m. – vidutinėje bei 3193 EUR/kv.m. – prestižinėje klasėje.
  • Dėl minėtų kainų pokyčių bei sumažėjusios ekonominės klasės būsto daliai pasiūloje, bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje kilo beveik 2,6 proc. – nuo 1965 EUR/kv.m. iki 2048 EUR/kv.m.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)