Minimalios pajamos loftui įsigyti – 750 eurų

Bendrovės direktorius Martynas Samauskas teigė, jog pagrindiniai tikslai – kad siūlomas būstas būtų tiek išskirtinis, tiek likvidus. Pašnekovas prisipažino, jog šio projekto ieškojo daugiau nei metus, nes tokie objektai būna greitai išgraibstomi ir išdalinti į atskirus turtinius vienetus.

Projekte siūlomi loftai nuo 21 iki 75 kv. metrų ploto. Dauguma parduodamų loftų visgi yra mažesnio dydžio, o 75 kv. metrų ploto tėra vos keli. Rinktis galima iš 48 loftų. Architektai šiam projektui sukūrė 11 skirtingų loftų tipų.

Anot bendrovės direktoriaus, šis projektas dar nėra stipriai reklamuojamas, tačiau jau sulaukė pirkėjų dėmesio. Per dvi savaites gauta virš 100 užklausimų ir jau apie 30 proc. loftų yra rezervuoti.

Vidutinė lofto kaina siekia apie 43 tūkst. eurų, tačiau reikia pridėti ir pilnos apdailos kainą su baldais, kuri siekia apie 11 tūkst. eurų. Pardavėjai paskaičiavo, kad vidutinė mėnesio banko paskolos įmoka būtų 160 eurų, o minimalus rekomenduojamas atlyginimas į rankas, norintiems įsigyti loftą, turėtų būti bent 750 eurų į rankas.

M. Samauskas tikino, jog nuomos pajamingumas per metus siekia apie 8,44 proc., jei būstas nuomojamas ilgam laikui. Trumpalaikės nuomos pajamingumas siekia apie 15 proc. Tiesa, į šias sumas neįskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.

„Pastebėjom, kad pirkėjai labai nemėgsta vieno arba pusantro kambario butų. Jie mieliau renkasi loftą, nes loftas asocijuojasi su stilium ir kad tai yra atskirtas miegamasis. Aš galiu čia kompiuteriu dirbti, kol mano antroji pusė miega“, – kalbėjo M. Samauskas.

Daugiau tokių loftų nebebus

Bendrovės plėtros direktorius Paulius Dubickas teigė, kad nors galima džiaugtis augančiais atlyginimais, bet kartu su tuo vystytojams kyla ir iššūkių. Didesnis būsto įperkamumas didina ir pardavimų skaičius, tačiau atitinkamai daugėja ir pačių projektų – tiek centrinėje miesto dalyje, tiek periferijoje.

„Netgi atsižvelgiant į tai, kad tie patys bankai vis atidžiau žiūri ir sunkiau išduoda paskolas. Tai ypač mažesniem vystytojam yra sudėtinga“, – kalbėjo P. Dubickas ir pridūrė, kad todėl įmonei teko kurti projektą, kuris galėtų konkuruoti net ir su didžiaisiais vystytojais.

Anot jo, yra tik dvi teritorijos Vilniuje, kurias galima vadinti tikraisiais loftais – Vytenio gatvėje ir T. Ševčenkos gatvėje. Jis patikino, kad daugiau tokių teritorijų nebebus, nes jų pastatyti iš naujo neišeis.

P. Dubickas sakė, jog didžiausia problema yra ta, kad dauguma tokių pastatų jau yra išdalinti arba yra labai daug savininkų, todėl išpirkimas imlus laikui ir kai kuriais atvejais apskritai tampa neįmanomas. Jis taip pat patikino, jog nuo derybų pradžios pastato kaina gerokai pakilo.

„Manome, kad loftų pasiūloje mažės. Naujų loftų statyba yra gerokai brangesnė negu būtų ir vystytojai neapsiima tokių projektų. Todėl jų rinkoje mažės, o kaina ir pats patrauklumas – didės“, – užtikrintai teigė P. Dubickas.

Loftų projektas Naujamiestyje/ Foto: Moona.lt
Foto: Bendrovės archyvas

Verta pasidomėti teritorijos užterštumu

Kaip DELFI sakė Arminas Karalius, „Inreal“ NT brokeris, loftų projektai išties sudaro nedidelę dalį visos būsto pasiūlos – tai nišinis gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos segmentas.

„Daugiausia naujų projektų Vilniuje išplėtota ir tebeplėtojama Naujamiestyje. Taip pat tęsiasi buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijos konversija. Dažniausi tokio būsto pirkėjai – jauni kūrybinį darbą dirbantys žmonės, industrinio stiliaus mėgėjai arba investuotojai.

Tokio tipo būstai pasižymi aukštomis lubomis, panoraminiais langais bei išskirtinio įrengimo galimybėmis. Didelėse loftų erdvėse galima sukurti unikalius namus, ką standartiniuose butuose padaryti kur kas sunkiau. Investuotojams ši NT rūšis patraukli dėl santykinai mažesnės turto kainos, tad nuomojant tokį būstą gaunama didesnė grąža. Nuomininkai loftus mėgsta ir dėl jų vietos centrinėje miesto dalyje“, – tvirtino A. Karalius.

Visgi pašnekovas atkreipė dėmesį, jog yra ir kita loftų pusė – galimas teritorijos ir panaudoto konstruktyvo užterštumas. Todėl visada vertėtų pasidomėti vietos istorija – kokia veikla ten buvo užsiimama, kiek tarši ji buvo, kokie tyrimai buvo atlikti bei ką padarė plėtotojas, konvertuodamas teritoriją ir pritaikydamas pastatus gyvenimui. Gavę atsakymus būsite tikri, jog įsigysite jums tinkantį būstą.