NT ekspertas įvardijo, kiek šiemet augs būsto kainos

Pirmieji šių metų mėnesiai stebino neįtikėtinu NT rinkos aktyvumu – buvo sudarytas rekordiškas būsto pardavimo sandorių skaičius. Nors būsimi pirkėjai nepaliauja klausinėti, kada pagaliau ims kristi būsto kainos, artimiausios prognozės rodo, kad jos dar ne tik nekris, bet netgi kils. Praėjusį šeštadienį vykusioje Būsto mugėje „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka apžvelgė Vilniaus būsto rinkos tendencijas ir pasakė, ko galima tikėtis šiemet.

Kainos vis dar auga

Pasak A. Šapokos, butų kainų dugnas sostinėje buvo pasiektas 2010-ųjų metų balandį ir maždaug nuo 2012-ųjų iki 2014-ųjų metų pabaigos kainų lygis palengva pradėjo augti.

„Nuo 2015-ųjų pradžios iki pat šiandien Vilniaus butų kainų lygis nuosaikiai kyla. Praėjusiais metais butų kainų lygis Vilniuje augo 3 proc. Mes skaičiuojame, kad šiemet iki metų pabaigos bendras butų kainų lygis Vilniuje turėtų augti dar 2-4 proc.“, – teigė A. Šapoka.

Ekspertas pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį, jog tai yra bendras butų kainų lygio augimas. Nagrinėjant prestižinio būsto, ekonominės klasės, naujų bei senų butų kainos, tendencijos būtų kitokios. Tačiau šiuo metu išlieka nuosaikus butų kainų augimas.

„Kalbant apie butų sandorių pokytį Vilniaus mieste, tai nors praėjusių metų pradžia buvo ganėtinai rami ir pasyvi, bet bendras praėjusių metų butų pardavimo sandorių rezultatas buvo labai didelis. Iki metų pabaigos Vilniaus mieste buvo parduota 11 100 butų. Tai yra didžiausias butų pardavimo rezultatas nuo pat nepriklausomybės laikų. Tai palyginimui, netgi prieš 10-12 metų, iki to ekonominio sunkmečio, Vilniuje per metus nebuvo sudaroma daugiau negu 11 tūkst. butų pardavimų sandorių. Tai liečia visus butus, tiek naują, tiek seną statybą“, – aiškino A. Šapoka.

Populiarėja vis mažesni namai

Pasak jo, namų rinka pastaraisiais metais nebuvo kažkuo išsiskirianti. Paskutinius 3-4 metus namų rinka suaktyvėjo ir tapo populiaresnė. A. Šapokos teigimu, per mėnėsį Vilniuje sudaroma apie 105-110 namų pardavimo sandorių, kai prieš 10-12 metų per mėnesį Vilniuje buvo parduodama apie 80 namų.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiandien naujų namų pasiūla yra kur kas įvairesnė – pastaruoju metu plėtotojai vis dažniau siūlo namus, kurie labiau yra alternatyva butams, pavyzdžiui, 60-70 kv. metrų ploto namus.

Praėjusiais metais vidutinis namo plotas Vilniaus mieste esančių namų plotas buvo 100 kv. metrų. Kaip teigia A. Šapoka, naujų namų rinkoje vienareikšmiškai populiariausiu rajonu išlieka Pilaitė.

Populiari buvo ir Šiaurinė Vilniaus miesto dalis, t. y. Ukmergės plento apylinkės ir pietrytinė Vilniaus miesto dalis, kur yra Pavilnys ir Kalnėnai.

Rinka susireguliuoja pati

Praėjusiais metais buvo pastatyta 5 proc. daugiau butų negu 2017-ais metais, o šiemet iki metų pabaigos Vilniaus naujų butų rinka turėtų pasipildyti šiek tiek daugiau nei 4,5 tūkst. butų. Kaip teigia A. Šapoka, šiandien savotiškas išskirtinumas Vilniuje yra tas, kad pirkėjai turi didžiausias galimybes rinktis iš plačiausio naujų butų projektų skaičiaus.

Skaičiuojama, kad šiandien sostinėje yra 58-60 naujos statybos butų projektų. Dabartiniai projektai skiriasi nuo tų, kurie statyti prieš 10-12 metų. Jeigu anksčiau dominavo stambios apimties projektai, kuriuose buvo 100-150 butų, tai šiandien butų projektų dydis yra iš maždaug 50-70 butų.

Anot A. Šapokos, Vilniaus naujų butų rinka yra gerokai seklesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jis teigia, kad nuo 2012-ųjų metų tiek butų, kiek buvo pastatyta, buvo ir nupirkta.

„Vilniaus naujų butų rinka yra labai nedidelė. Ji save sureguliuoja per 18-24 mėnesius. Jeigu plėtotojai stato aktyviau, o pirkėjai nėra tokie aktyvūs, tai kitais ar dar kitais metais plėtotojai statys šiek tiek mažiau ir pardavinės tai, ką bus iki tol pastatę“, – kalbėjo NT ekspertas.

Nereikia pasitikėti itin mažomis kainomis

Brangiausi butai yra centrinėje Vilniaus miesto dalyje – Senamiestyje, Žvėryne ir Užupyje, artimesnėse Antakalnio ir Naujamiesčio dalyse. Čia kainos prasideda nuo 2 tūkst. eurų ir baigiasi kai kuriais atvejais daugiau negu 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

Vidutinis kainų lygis figūruoja centro periferijoje – Šnipiškėse, dalyje Antakalnio ir Žirmūnų, taip pat Naujamiestyje. Čia naujų butų kvadratinis metras kainuoja nuo 1,5 iki 2 tūkst. eurų. Pigiausi butai yra miegamuosiuose rajonuose, daugiausia Pašilačiuose ir Pilaitėje.

„Jeigu jums siūlo įsigyti butą už mažiau nei tūkstantį eurų už kvadratinį metrą, tai labai gerai pagalvokit. Dėl to, kad atsižvelgiant į butų statybos savikainą, atsižvelgiant į plėtotojo sklypo pirkimo kainos įtaką pardavimo kvadratiniam metrui ir atsižvelgiant į minimalias maržas, kurios dominuoja rinkoje, tai pastatyti ir sėkmingai parduoti normalų daugiabutį namą už mažiau nei 1000 eur/kv. m yra labai sudėtinga, praktiškai neįmanoma. Tai bus arba kažkas su kokybe negerai, arba nebus nebus pilnos dalinės apdailos, arba plėtotojas turi galbūt kažkokių problemų. Antra vertus, tokių problemų rinkoje yra vienetai“, – patarė A. Šapoka.

Jis tvirtino, jog paskutiniais metais vis didesnę dalį rinkos paima brangesnė ir vidutinė klasė. Jei anksčiau pasiūloje dominavo tik ekonominės klasės butai, kurie sudarydavo tarp 60 ir 70 proc. visos pasiūlos, tai dabar tokie butai sudaro apie 40 proc.