Dubrovnikas kaip ir anksčiau tebėra laikomas Adrijos perlu, tačiau kainos šiek tiek išaugo ir Splito bei Istrijos pajūrio zonose, sako Marko Ljuticius, dirbantis tyrimų ir rinkodaros vadovu nekilnojamojo turto agentūroje „Dream Estates Croatia“.

Splito centre esančių būstų kainos per pastaruosius trejus metus pakilo 20–30 proc., sako nekilnojamojo turto įmonės „First Property Croatia“ savininkas ir direktorius Timas Coulsonas. „Lyginant su situacija, buvusia, tarkim, prieš penkerius metus, miestą sunku bepažinti“, – sako jis.

Senamiestyje (kurį labiausia vertina pirkėjai) renovuotų būstų kainos siekia 3,5 tūkst. – 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, sako T. Coulsonas ir priduria, kad nerenovuotų būstų kainos svyruoja nuo 2,5 tūkst. iki 3,5 tūkst. už kvadratinį metrą. Dubrovnike butą galima įsigyti už 200-600 tūkst. eurų, priklausomai nuo vietos.

Kas perka nekilnojamąjį turtą Kroatijoje

Dauguma užsienio pirkėjų yra iš Vakarų Europos šalių, ypač iš tų, iš kurių Koratija nesunkiai pasiekiama automobiliu, sako M. Ljuticius, pridūręs kad jis turi klientų ir iš Anglijos, Airijos, Slovėnijos, taip pat Bosnijos.

Kiti nekilnojamojo turto ekspertai informuoja, kad turi pirkėjų iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Čekijos, Slovakijos, Nyderlandų ir Skandinavijos šalių, taip pat Ukrainos, Pietų Afrikos, Kinijos ir Rusijos. Vis dėlto pirkėjams iš Rusijos po 2013 m., kai Kroatija įstojo į Europos Sąjungą, iškilo sunkumų dėl vizų.

O štai bendrovės „Savills International“ direktorė Jelena Cvjetkovic sako, kad pastebimas pirkėjų iš Šiaurės Amerikos, ypač tų, kurių šaknys Kroatijoje, skaičiaus augimas, nors jų, aišku, daug mažiau nei pirkėjų iš kitų Europos šalių.

Anksčiau dauguma pirkėjų iš užsienio šalių Kroatijoje ieškojo antrųjų namų, o dabar jie siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį galės nuomoti turistams, sako „Croatia Property Services“ savininkas Peteris Ellisas.

„Užsieniečiai vis dažniau vertina nekilnojamąjį turtą Kroatijoje kaip patikimą investiciją, galinčia užtikrinti padorų pelną, ir kaip gražią vietą, kurioje galima pailsėti su šeima“, – sako M. Ljuticius.

Kroatija

Nekilnojamojo turto pirkimo Kroatijoje pagrindai

Abipusiškumo taisyklė leidžia užsieniečiams be apribojimų įsigyti nekilnojamąjį turtą Kroatijoje, jei jų šalyje netaikomi apribojimai Kroatijos piliečiams. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos gyventojai gali lengvai įsigyti namus Kroatijoje, tačiau pirkėjams iš Jungtinių Amerikos Valstijų tokia galimybė prieinama priklausomai nuo to, kurioje valstijoje jie gyvena, informuoja nekilnojamojo turto ekspertai. Kroatijos vyriausybiniame tinklalapyje nurodyta, kad abipusiškumo sutartis su Kroatija turi sudarę daugiau nei pusė JAV valstijų, tarp jų Niujorko, Naujojo Džersio ir Konektikuto.

Pirkėjai iš šalių ar valstijų, nesudariusių su Kroatija abipusiškumo susitarimo, visų pirma turi įsteigti Kroatijoje pelną nešančią įmonę, ir tik tada jiems suteikiama teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą šioje šalyje, sako T. Coulsonas.

Nekilnojamojo turto ekspertai rekomenduoja pasisamdyti teisininką Kroatijoje – jo paslaugų kaina paprastai sudaro apie 1 proc. nekilnojamojo turto kainos.

Patikrinti, ar ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto dokumentai tvarkingi, gali ir nekilnojamojo turto agentūra, tačiau pirkėjams taip pat derėtų kreiptis į notarą, kad viską dar kartą patikrintų, įspėja P. Ellisas, pridūręs: „Vertėtų pasiteirauti teisininko, ar nėra kokių problemų, kurios ilgainiui gali sumažnti nekilnojamojo turto vertę.“

Sutarties sudarymo kaina apytikriai siekia 8 proc. būsto kainos, į ją įeina pervedimo mokestis, mokesčiai agentūrai, teisiniai mokesčiai ir notaro paslaugos, vardija nekilnojamojo turto ekspertai. Nors Kroatijos bankai ir suteikia nekilnojamojo turto paskolas užsieniečiams, sąlygos jiems nėra labai palankios, tad dauguma pirkėjų įsigyja būstą už savo pinigus, reziumuoja M. Ljuticius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)