Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai sako nemanantys, kad toks NT mokesčio bazės išplėtimas ženkliai ir per trumpą laiką paveiktų šalies būsto rinką, tačiau tai galėtų tapti papildomu saugikliu, padedančiu išvengti NT burbulų formavimosi.

Paliestų 220 tūkst. gyventojų

Pagal praėjusiais metais pateiktą ministerijos siūlymą, 0,3 proc. tarifu būtų apmokestinamas visas ne pagrindinis (antrasis, trečiasis, ir t. t.) asmens valdomas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – butai, individualūs namai, kotedžai. Be to, bendrai asmens valdomo ne pagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos vertei perkopus 220 tūkst. eurų ribą, šią sumą viršijančiai daliai būtų taikomas didesnis – 0,5 proc. mokesčio tarifas.

„Jei toks mokesčių įstatymo pakeitimas galiausiai prasiskintų kelią, skaičiuojama, kad jis paliestų apie 220 tūkst. asmenų, o Valstybės biudžetas dėl to kasmet pasipildytų maždaug 11 mln. eurų. Finansų ministerijos vertinimu, kiekvienam iš 70 proc. gyventojų, kuriuos naujasis mokestis paliestų, per metus tektų sumokėti iki 30 eurų“, – įstatymą apžvelgia banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovė Natalja Kozikienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kartu liktų galioti ir dabar taikomas progresyvus NT apmokestinimas, kuomet fiziniai asmenys, valdantys didesnės nei 220 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą – nesvarbu, kokios paskirties jis bebūtų – moka nuo 0,5 proc. iki 2 proc. turto vertės siekiantį mokestį.

Investuojančius į būstą priverstų pamąstyti

N. Kozikienės teigimu, planai apmokestinti nepagrindinį gyvenamąjį būstą paliestų pakankamai nedidelę dalį gyventojų, kadangi dauguma pirkėjų Lietuvoje šiuo metu butus ar namus įsigyja kaip pagrindinį būstą.

„Vidutinis būsto pirkėjas Lietuvoje šiuo metu yra 30–35 metų amžiau gyventojas, įsigyjantis 100–150 tūkst. vertės būstą sau, o ne investicijai. Taigi naujasis mokestis jų visai nepaliestų. Papildomas NT mokesčio taikymas antram būstui galėtų daryti įtaką žmonėms, ketinantiems pirkti būstą nuomai. Tačiau mokestis yra pakankamai mažas, todėl vargu, ar priverstų apsigalvoti didžiąją dalį ketinančių investuoti į NT. Be to, papildomas išlaidas tokie asmenys paprasčiausiai gali įtraukti į būsto nuomos kainą“, – sako N. Kozikienė.

Vis tik investuojančius į būstą didesnėmis apimtimis – nuomai perkančius ne vieną, bet kelis būstus – ar jau valdančius didelės vertės NT, pasak N. Kozikienės, papildomas apmokestinimas galėtų kiek pristabdyti. Be to, papildomos NT būstų savininkams tenkančios mokestinės prievolės galėtų paskatinti ir bankus kiek griežčiau vertinti finansavimo galimybes tiems asmenims, kurie su paskola ketina įsigyti antrąjį ar trečiąjį būstą.

Papildomas rinkos saugiklis

Su tuo, kad staigaus ir ženklaus poveikio rinkai tokia apimtimi praplėstas NT mokestis neturėtų, sutinka ir nekilnojamo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

„Tikrai nemanau, kad antrojo būsto apmokestinimas reikšmingai mažintų NT paklausą ir kainas. Šiuo metu rinka yra sveika, dauguma būstų yra perkama sau, o ne nuomai. Nors tikslių paskaičiavimų nėra, tačiau, mano vertinimu, investicijai perkamų būstų dalis Vilniuje šiuo metu galėtų būti ne didesnė nei 20 proc., o kituose miestuose neviršyti 10 proc. Taigi esminio poveikio NT rinkai toks apmokestinimas neturėtų“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Vis tik, S. Vagonio manymu, toks NT mokesčio bazės praplėtimas galėtų atlikti prevencinę funkciją, siekiant NT rinką apsaugoti nuo perkaitimo ir burbulų formavimosi.

„Iš esmės toks NT mokesčio formatas, mano manymu, yra logiškas. Jis neturėtų įtakos perkantiems pirmąjį būstą, tačiau paskatintų labiau pagalvoti tuos, kurie ketina pirkti būstus investicijai. Tokiu būdu rinka nebūtų pernelyg varžoma, tačiau papildomas saugiklis įsijungtų“, – sako S. Vagonis.

Kalbinti ekspertai primena, kad viena iš NT rinkos burbulo susiformavimo 2006–2008 metais priežasčių buvo investuotojų spekuliacijos ir bandymai pasipelnyti iš sparčiai augančių būsto kainų. Jų teigimu, nors šiuo metu situacija rinkoje yra stabilesnė ir perkaitimo ženklų kol kas nematyti, antrojo būsto apmokestinimas būtų protingas „saugiklis“. Be to, veikdamas kaip prevencijos priemonė, jis kartu papildytų ir valstybės biudžetą. Tai – pagrindinės priežastys, dėl kurių būtų pravartu dar sykį apsvarstyti nekilnojamojo turto bazės Lietuvoje išplėtimą.