DELFI pakalbino keletą gyventojų, įsikūrusių šiame rajone.

Pilaitėje jau 5 metus gyvenanti Kristina teigia, kad pirmi metai čia jai labai patiko: ramu, graži aplinka, daug žalumos, netoliese yra du ežerai, tad šiltuoju metų laiku čia tikrai gerai. Ji taip pat pamini ir patogų parduotuvių išdėstymą, platų pasirinkimą, pakankamai gerai išvystytą viešojo transporto infrastruktūrą tiek į centrinę miesto pusę, tiek į autobusų stotį.

Tačiau dabar situacija pasikeitusi, nes atsirado daug statybų projektų, todėl nebeliko gamtos, vietoje jos stūkso daugiabučiai, kotedžai ir kiti pastatai.

„Pilaitė labai išsiplėtė, todėl ramus rajonas tapo labai judrus, piko metu galima ilgam užstrigti spūstyje Pilaitės pr. Kiekvienas vakaras statant automobilį tampa iššūkiu, nes stovėjimo aikštelės labai mažos ir tenka ieškoti vietos aplink. Jeigu atsitikus nelaimei reikėtų kviesti pagalbą, privažiavimas prie namų būtų labai sunkus. Taip pat aikštelės žiemą nėra valomos ir barstomos, todėl labai slidu ir pavojinga“, – guodėsi mergina ir pridūrė, kad šiuo metu butą čia nuomojasi, tačiau dėl pirkimo linkusi dvejoti.

Kita Pilaitės gyventoja pasakojo, jog gyvena šiame rajone jau nuo 2007-ųjų, tačiau gimus dviems vaikams negavo čia nė vienos vietos Pilaitės darželiuose, todėl iki šiol tenka vežioti vieną mergaitę į Lazdynus. Spūstys taip pat didelė problema, nes, anot pilaitiškės, išvažiuoti ryte iš Pilaitės labai sudėtinga, mat visi išvažiavimai būna sausakimši.

Iš Panevėžio atvykusi šeima taip pat nuomojasi butą Pilaitėje ir gyvena čia jau porą metų, tačiau susiduria su tomis pačiomis problemomis. Ypač aktualus šeimai yra darželio klausimas,

„Praėjusiais metais jau norėjau mažylę leisti į darželį ir pati pradėti dirbti. Galvojau, kad gausim prioritetą į darželį, nes sesė lanko tą patį darželį. Bet pasirodo, kad mums šis prioritetas negalioja, nes mes nedeklaravę gyvenamosios vietos Vilniuje. O nedeklaravę, nes neturime, kur deklaruoti. Net ir butą nuomai buvo labai sunku rasti, nes niekas nenori priimti su vaikais – net ir į tokius butus,kuriems jau verkiant reikia remonto. Bet vis dėlto radom butą naujos statybos name, ir labai nustebom, kad sutiko mus priimti su vaikais, o pasirodo, kad savininkai ne lietuviai, o kinai. Tai dabar sėdim su mažyle dukryte namie, o taip norėčiau eiti dirbti ir nežinau, ar šiais metais gausim vietą, nes esam pačiam eilės gale“, – pasakojo pilaitiškė.

Visgi šiame rajone su šeima įsikūrusi Vita sakė, kad nors savo dukrą veža į darželį Lazdynuose, bėdos tame nemato, nes net ir nenorėjo leisti jos į darželį Pilaitėje – pasak jos, šiuo atveju ne vieta yra prioritetas.

Moters manymu, gal tai ir yra nepatogu, o pėsčiomis nueiti paprasčiau, nuvežti vaiką į darželį pakeliui į darbą užtrunka daugiausia 15 minučių.

„Su vaikais Pilaitėje puiku. Yra kur pasivaikščioti, žiemą paslidinėti, ežerai šalia, įrengtos geros žaidimų aikštelės, vietoje parduotuvės. Vienintelė bėda – rytiniai ir vakariniai kamščiai, bet mes prisitaikėm, mano grafikas lankstesnis, išvis nėra bėdų, vyras tiesiog atitaikė išvažiavimo į darbą laiką, tai irgi laiku spėja“, – patikino vilnietė.

Antru Perkūnkiemiu netaps

Pasak „Inreal“ grupės NT rinkos tyrimų vadovo Robertas Žulpos, tarp pirminės būsto rinkos pirkėjų Pilaitė išlaiko populiarumą dėl santykinai nedidelių kainų ir pakankamai plačios būstų pasiūlos.

„2018 metais tai buvo pats populiariausias Vilniaus mikrorajonas tarp visų naujo būsto pirkėjų. Šiuo metu vidutinė naujos statybos butų kaina rajone siekia apie 1400 eurų už kv. metrą. Verta paminėti, jog Pilaitė yra vienas naujausių Vilniaus mikrorajonų, todėl gyventojų amžiaus vidurkis čia vienas mažiausių. Tai taip pat yra vienas patrauklumą didinančių veiksnių, ypač jaunoms šeimoms, auginančioms mažus vaikus“, – DELFI sakė R. Žulpa.

Robertas Žulpa

Nors pasigirsta nuomonių, kad Pilaitė gali pakartoti Perkūnkiemio scenarijų, visgi, analitikas su šia nuomone nesutinka. Šiaurinė Pilaitės dalis, kitaip vadinama naująja Pilaite, turi patvirtintą detalųjį planą, kuriuo vadovaujantis vystytojai vykdo plėtrą.

Todėl, pasak R. Žulpos, Pilaitėje vyksta darni statyba, formuojanti kvartalus bei numatanti pakankamai poilsio ir laisvalaikio erdvių. Pašnekovas tikina, kad Pilaitėje intensyvaus užstatymo zonos vyrauja tik centrinėje dalyje, o pakraščiuose yra žemas arba vidutinis užstatymas. Šiame rajone pastatų aukštingumas ir užstatymo intensyvumas yra maženis nei buvo numatyta Perkūnkiemyje.

„Pagrindinės Pilaitės problemos yra dėl sparčiai augančio naujakurių skaičiaus perkrauta socialinė ir susisiekimo infrastruktūra. Gyventojai susiduria su didelėmis spūsčių problemomis ir ugdymo įstaigų trūkumu. Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama būsimą bendrąjį planą, atsižvelgė į rajoną kamuojančias problemas ir ateityje planuoja Pilaitės rajone pastatyti 4 naujas mokyklas ir 9 naujus darželius.

Taip pat yra numatyta ir naujų gatvių plėtra, turėsianti išspręsti ar sušvelninti susisiekimo problemas. Kita vertus, ir toliau taip sparčiai augant naujakurių skaičiui šiame rajone, numatytų priemonių gali neužtekti ir greičiausiai teks ieškoti naujų ar papildomų priemonių problemų sprendimui“, – aiškino R. Žulpa.

Pasiūlos kiekis augs dar labiau

NT analitikas bei įmonės „Real Data“ direktorius Arnoldas Antanavičius priminė, jog šiuo metu Pilaitėje vis dar vystoma nemažai naujų projektų, tarp kurių yra „Karaliaučiaus slėnis“, vystytojo „Vilmesta“ statomi X ir XI kvartalai, „Eika namai Pilaitėje“, „Martyno namai:, „Bitėnų oazė“, „Pilaitės parkas“, „Pilaitės terasos“, „Herkaus alėjos“, „Nok-Nok“, „Pilaitės vakarai“, „Vilniaus vakarai“, „Pilaitės alėja“, „Gilužio slėnis“ ir dar nemažai kitų mažesnių projektų.

Pasak A. Antanavičiaus, šiais projektais plėtra dar toli gražu neužsibaigs – ateityje pasiūlos kiekis dar nusimato gana nemažas. Pašnekovo teigimu, Pilaitė yra pakankamai kontrastingas rajonas, turintis tiek teigiamų, tiek neigiamų bruožų.

„Kadangi žmonės yra labai skirtingi ir kartu skirtingi jų poreikiai, tai ne visiems Pilaitės trūkumai – automobilių spūstys, darželių ar mokyklų trūkumas yra aktualu, nes galbūt kažkas dirba lanksčiu grafiku, kažkas galbūt neturi ir neplanuoja turėti vaikų ir t.t. Iš kitos pusės Pilaitės trūkumai nėra tik Pilaitės problema. Panašios bėdos kamuoja ir kitus Vilniaus periferinius mikrorajonus, tad tada pirkėjai greičiausiai žiūri, o kas teigiamo yra rajone ir čia randa ne tokį intensyvų užstatymą, švaresnį orą, žalias zonas laisvalaikio praleidimui, patys projektai kai kuriais atvejais turi konkurencinių pranašumų, tad, matyt, to užtenka priimti sprendimą pirkti čia, o ne kitame Vilniaus rajone“, – apie Pilaitės populiarumo fenomeną kalbėjo A. Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Ekspertas taip pat netiki, kad Pilaitė galėtų pakartoti Perkūnkiemio klaidas – čia neleidžiamas intensyvus užstatymas, o vystytojams yra lengviau parduoti mažaaukštės statybos projektus.

A. Antanavičiaus nuomone, bėda yra ta, kad Pilaitė sparčiai plėtojama į plotį, o bendras būsto kiekis kiekvienais metais čia auga kone sparčiausiai visame Vilniuje, taip dar labiau gilinant socialinės infrastruktūros trūkumo ir susisiekimo problemas, kurių miestas ir taip nespėja spręsti.

Tačiau, anot jo, rajono problemos tikrai dar yra išsprendžiamos.

„Reikia tik papildomų gatvių arba sugalvoti kaip žmones geriau transportuoti piko metu bei pastatyti darželių, mokyklų ir kitos infrastruktūros. Deja, analogiškos problemos, gal ne tiek stipriai, bet taip pat kamuoja ir kitas Vilniaus vietas, tad savivaldybei neužtenka resursų sparčiai ir visur tas problemas išspręsti, tad jos greičiausiai dar ilgai nebus išspręstos. Geriausiu atveju tik kažkiek apspręstos“, – savo įžvalgomis pasidalino analitikas.

Savivaldybė stengiasi spręsti problemas

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybė, šiuo metu Pilaitėje veikia lopšelis darželis „Pilaitukas“, rugsėjį naują filialą Įsruties gatvėje lanko apie 60 mažųjų vilniečių. Taip pat lopšelyje „Gilužis“ lapkritį buvo atidarytas filialas Įsruties gatvėje, kurį lanko apie 50 vaikų. Planuojama pastatyti dar du darželius Pilaitėje (Pajautos/Karaliaučiaus g. ir I.Kanto/Karaliaučiaus g.), kuriuos galės lankyti daugiau kaip 400 vaikų.

Pilaitėje bus statoma ir nauja mokykla Tolminkiemio gatvėje, pačiame Pilaitės centre, kurioje galės mokytis daugiau kaip 700 mokinių. Šiuo metu vyksta naujos mokyklos projektavimo darbai.

Savivaldybė tikino, kad susisiekimo klausimai taip pat nėra pamiršti. Prieš dvejus metus Pilaitės pr. įrengta A juosta viešojo transporto greitį piko metu padidino trečdaliu. Pagal savivaldybės skaičiavimus, ši atkarpa per vieną darbo dieną sutaupo keleiviams maždaug 120 valandų.

„Pilaitės gyventojai pastebi šiuos pokyčius – pernai viešojo transporto įvertinimas Pilaitėje akivaizdžiai geresnis, o atlikus keleivių srautų tyrimus, Pilaitės gyventojų naudojimasis viešuoju transportu buvo labiausiai augantis visame Vilniuje: pernai jis išaugo 14 proc. Pernai buvo padažnintas čia važiuojančių autobusų važiavimas.

Pilaitės prospekte nuolat kuriamos ir diegiamos naujos šviesoforinių sankryžų veikimo programos transporto srautų sureguliavimui bei pralaidumui užtikrinti. Per pastaruosius 3 metus žalio signalo trukmė Laisvės pr. – Pilaitės pr. – T. Narbuto g. sankryžoje Pilaitės pr. kryptimi padidėjo 38 proc.

Pernai atidaryta nauja Vytauto Pociūno gatvė, kuri sujungė Pilaitės prospektą su Sidaronių ir Mozūriškių gatvėmis. Nuo Pilaitės prospekto iki Sidaronių gatvės buvo nutiesta nauja 4 eismo juostų, pusės kilometro ilgio gatvė, kuri nuo šiol pagerins susisiekimą Buivydiškių gyventojams. V. Pociūno gatvė buvo būtina, kadangi pastačius Vakarinį aplinkkelį Sidaronių ir Mozūriškių gatvių gyventojams buvo panaikintas patekimas į miestą“, – DELFI teigė Vilniaus savivaldybė.

Ji taip pat užtikrino, kad yra ir dar vienas būdas sumažinti spūstis Pilaitėje – tai patogus susisiekimas su miesto centru nauju dviračių taku. Nuo Senojo Pilaitės kelio iki Sietyno gatvės pradėtas įrenginėti naujas beveik kilometro ilgio dviračių takas ir šaligatvis. Būsimas takas nusidrieks palei Narbuto gatvę ir taps šio tako tęsiniu. Šiemet bus pradėtas tiesti daugiau 4 km dviračių ir pėsčiųjų takas palei T. Narbuto gatvę sujungsiantis Pilaitę su Konstitucijos prospektu.

Laiko vienu perspektyviausių Vilniaus rajonu

Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, Pilaitė buvo vienas iš tų rajonų, kuris buvo pradėtas statyti sovietmečiu ir kuriam buvo numatyti grandioziniai planai. Buvo planuojama toje vietoje statyti 200 tūkst. gyventojų miestą, tačiau laimei, tokie lūkesčiai neišsipildė. Po to rajonas ilgą laiką stagnavo, ten buvo padaryta infratsruktūra, tinklai, tačiau miestas į tą pusę praktiškai nesivystė.

Ir tik tuomet, kai buvo pradėtos pirmosios investicijos, pagerinus transporto infrastruktūrą, susisiekimą, rajonas buvo atrastas iš naujo. M. Pakalnis dar kartą patikino, kad Pilaitės tikrai neištiks Perkūnkiemio likimas, nes ji vystoma pagal detalųjį planą, čia numatyta viešųjų erdvių plėtra, o numatyti užstatymo rodikliai yra tris kartus mažesni nei Perkūnkiemyje.

Visgi, architektas prisipažįsta, kad savivaldybė ne visai spėjo vystyti infrastruktūrą kartu su rajono augimu, tad čia iššūkių nebuvo išvengta, tačiau dabar sprendimai jau yra rasti ir vykdomi.

„Manau, kad Pilaitė yra vienas iš tokių perspektyviausių Vilniaus rajonų, žmonėms, kurie nori gyventi ir tarp puikios gamtos, ir kartu mieste“, – teigė M. Pakalnis.

Pasak jo, savaime aišku, kad visiškai transporto spūsčių mieste išvengti tikrai nepavyks, nes yra kitas klausimas – ar viešasis transportas veikia efektyviai, ar autobusas gali nuvežti žmogų greičiau iki centro nei jis jį pasiektų automobiliu. Nes savivaldybė investuodama koncentruojasi būtent į tai.

Be to, savivaldybė bendrajame plane yra numačiusi prioritetines miesto teritorijas, o Pilaitė patenka tarp jų, nes ten yra jau įsikūrę gyventojai, išvystyta infrastruktūra, todėl savivaldybė ten plėtrą tik skatina.

M. Pakalnis teigė, kad šiaurinė Pilaitės dalis dar plėsis, nors pagal detalųjį planą ten galimas mažesnis užstatymas. Jo nuomone, toje rajono dalyje dar galėtų įsikurti 5-10 tūkst. gyventojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)