Šių pilių, kainavusių 151 milijoną eurų, ateitis yra visiškai neaiški, o pats projektas tapo įspėjimu kitiems įsiskolinusiems Turkijos statytojams.
Darbai prasidėjo 2014-aisiais metais, pirminė idėja buvo pastatyti atostogų namus atvykstantiems turistams. Į planus buvo įtrauktos ir turkiškos pirtys bei pramogų kompleksas.
Tik saujelė Disnėjaus stiliaus namų buvo parduota už 379 tūkst. eurų. Iš 732 suplanuotų pastatų 587 buvo užbaigti, o kompanija liko skolinga 20 milijonų eurų.
Šis statybų projektas ilgą laiką buvo nemėgstamas Mudurnu miestelio gyventojų, kurie akcentavo, jog jis netinka prie bendro architektūrinio konteksto, kuriame vyrauja Bizantijos architektūra, Osmanų imperijos laikus menantys mediniai nameliai bei 600 metų senumo mečetė.
Kadangi Burj al Babas projektas nedera su architektūriniu paveldu, Turkijos vyriausybė pristatė naujas įstatymų pataisas statyboms, kad pavyktų išsaugoti vietinę kultūrą ir paveldą. Kai kuriose vietose namai turi būti statomi riboto aukštingumo ir privalo įsilieti į aplink esančią architektūrą.
Bet panaikinti padarytą žalą gali būti jau per vėlu, teigia Yasaras Adanalis, Stambulo urbanistas. Jis nerimauja, kad tokie projektai, kaip Burj al Babas atvėrė Pandoros skrynią, nes nuo to laiko pasipylė gausybė projektų, kurie netinka nei Turkijos geografiniame, nei istoriniame kontekste.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas savo kadencijos metu paskatino statybų bumą, o ypač – didelių ir masyvių projektų statybas kaip varomąją jėgą Turkijos ekonomikai.
Visgi, silpstanti Turkijos lira daugelį kompanijų, kurios projektų įgyvendinimui lėšas skolinosi iš užsienio šalių, paliko neviltyje ir didžiulėse skolose, o projektai liko sustabdyti. Sprogusio statybų burbulo rezultatas – pusiau pabaigti daugiaaukščiai pastatai ir miesteliai vaiduokliai, išplitę per visą šalį.
