2018 m. įmonės valdomuose projektuose rezervuota 330 butų ir kotedžų (Vilniuje – 195, Kaune – 135). 2016 m. buvo rezervuoti 266 butai ir kotedžai (Vilniuje – 233, Kaune – 33), 2017 m. – 369 (Vilniuje – 236, Kaune – 133). Rezervuotų būstų vertė 2018 m. siekė 27 mln. Eur (2017 m. – 33,5 mln. Eur).

Šis rezultatas, lyginant su didžiaisiais plėtotojais, leido įmonei užimti ketvirtąją poziciją.

Sumažėjimą labiausiai lėmė dėl biurokratinių ir kitų kliūčių neprasidėję 3 projektai. Taip pat 2018 m. buvo beveik baigti ir uždaryti net 4 projektai: „Neries ardai“ Vilniuje bei „Telegrafas“, „Kauno senamiesčio apartamentai“ (I ir II etapai) ir „Jonučių namai“ Kaune. Dar viena iš priežasčių – pasiūlos struktūra: rezervuota buvo daugiau ekonominės klasės būstų projektuose „Karaliaučiaus slėnis“ ir „Jonučių namai“.

Vilniuje daugiausia parduota (rezervuota) būstų projekte Pilaitėje „Karaliaučiaus slėnis“ (152), čia liko 164 laisvi butai ir kotedžai. Kaune sėkmingiausias projektas buvo „Jonučių namai“, kur parduoti 104 butai.

2018 m. NT rinka buvo stabili. O kas laukia 2019-aisiais?

Metų pradžioje skambėję perspėjimai apie perkaitimą nepasitvirtino, o išaugęs būstų sandėlis rinkos ir kainų kritimo taip pat neiššaukė. „Citus“ duomenimis, 2017 m. sandėlis Vilniuje ir Kaune buvo 6 190, 2018 m. – 7 201.

„Rinka yra išties brandi, čia dirba daug stiprių plėtotojų, kurių projektai ir sudaro didžiąją šio sandėlio dalį. Žinoma, visada yra ir bus projektų, kurie parduodami sunkiau, plėtotojai neturi tiek patirties, bet trečdalio didžiųjų plėtotojų pardavimai sudaro apie keturis penktadalius visų rinkos pardavimų, o tai užtikrina stabilumą“, – situaciją komentuoja Mindaugas Vanagas.

Lietuvoje toliau augo ekonomika, užsienio investicijos, kurios kūrė naujas, gerai apmokamas darbo vietas, taigi augo būsto poreikis. Be to, būsto įperkamumo indeksas, bankų teigimu, pasiekė istorines aukštumas (Vilniuje – 134, Kaune – 200).

2019 m. bendrą nuosaikų rinkos augimą vis dar palaikys ir paklausos didėjimas. Vilnius ir Kaunas (su rajonu) yra augantys miestai: čia daugėja gyventojų, darbuotojų, taigi ir būstų pirkėjų. Būtent Kaunas ir turėtų sparčiausiai augti kitąmet: NT rinkoje pasijaus investicijos regione, sukūrusios daug darbo vietų. Nors augimas ir pralenks Vilnių, bet to pervertinti nereikėtų – sostinėje būsto pardavimų apimtys vis dar keleriopai (5–6 kartus) didesnės ir lenkia kitus 4 didžiuosius miestus kartu sudėjus.

Vilnius 2018 m. pasiekė NT augimo piką, todėl rinka čia bus santykinai rami. Toliau tarp populiariausiųjų mikrorajonų rikiuosis Šnipiškės, Naujamiestis ir Pilaitė, kur dygsta nauji būsto projektai, verslo centrai. Ypač geros perspektyvos prognozuojamos Pietinei miesto daliai, kuriai didžiulius strateginius plėtros planus kuria savivaldybė, o puiki lokacija ir palankios sąlygos investicijoms kuria naujas darbo vietas bei augina būsto poreikį.

Kaune visose miesto vietose yra pasiūlos galimybių, nes iki šiol trūko naujos statybos būstų įvairovės. Dabar šiame regione ne tik daugėja gyventojų, investicijų pritraukimas skatina naujų darbo vietų kūrimą, bet ir mažėja individualių namų paklausa, o žmonės keliasi į centrą. Todėl Kaune didės centrinės miesto dalies, taip pat Žaliakalnio, Dainavos, Kalniečių rajonų patrauklumas – šie mikrorajonai yra gan netoli centro, prie pagrindinės transporto ašies, Savanorių prospekto, vedančio į augančią Kauno LEZ.