Tarp pigiausių pasiūlymų yra ir butai, kainuojantys maždaug nuo 8 iki 25 tūkst. eurų. Dauguma tokių pasiūlymų yra Bulgarijos Saulėto Kranto kurorte.

Pavyzdžiui, butas už 7500 eurų parduodamas su visais baldais ir yra komplekse, kuriame įrengta viskas, ko reikia: yra parduotuvė, automobilių stovėjimo aikštelė, baseinas, o pati teritorija yra saugoma. Pats butas užima 25 kv. metrus, jame yra prieškambaris, vonios kambarys su tualetu bei kambarys su virtuve.

Už 19 tūkst. eurų galima nusipirkti tokį butą, kuris bus ir gerokai erdvesnis, ir arčiau jūros. Užimantis 52 kv. metrus, pilnai įrengtas ir nuo jūros nutolęs vos per 800 metrų.

Na, o Ravdos mieste įsigiję dviejų kambarių apartamentus už 45 tūkst. eurų, nuo jūros būsite nutolę vos per 100 metrų. Šis butas, kaip ir daugelis kitų, jau yra pilnai įrengtas ir parduodamas kartu su baldais.

Lietuviai perka sau atostogoms

Nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje parduodanti Jelena teigė, kad lietuviai vis aktyviau domisi turtu šioje šalyje ir vis daugiau jo perka. Ji sako, kad būstų yra visokių – ir pigesnių, ir brangesnių.

„Daugiau aš siūlau aplink Saulėtą Krantą. Lietuviai pradėjo domėtis apartamentais komplekse, kurie gali būt arčiau jūros, toliau jūros. Žmonės taip pat nori, kad būtų nedideli butai – apie 40 kv. metrų. Kaina gali būti iki 40 tūkst. eurų, galima įsigyti neblogus apartamentus atostogoms“, – pasakojo pašnekovė.

Ji taip pat pastebėjo, kad lietuviai mažiau perka butus kaip atsiperkančias investicijas – daugiau nori įsigyti sau atostogoms.

„Daugiau skambina ir domisi, kad būtų galima atvažiuot, pailsėt, nes ten šilta vasara, graži. Ten yra sezoninis toks išvažiavimas, nuo gegužio iki spalio mėnesio. Sezono metu galima pabūt, išnuomot, kad apmokėt savo sąskaitas. Daugiau pinigėlių iš to neuždirbsi“, – tikino Jelena.

Pasak jos, nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje perka daug žmonių ir iš kitų šalių, tarp jų nemažai rusakalbių.

Kurortiniuose miesteliuose pigiau

Parduodami butai, kaip teigia pašnekovė, dažniausiai būna jau pilnai įrengti.

„Būna ir tušti, jei nuo statybininkų perki. Tada galima įsigyti tik sienas ir viskas. Už tą ir moka žmonės, jeigu nori pigesnio varianto, gali ir agentai padėti apstatyti tą butuką, ir sutvarkyti, ir raktus atiduos į rankas“, – kalbėjo Jelena.

Ji teigė, kad kainų skirtumas daugiausia priklauso nuo to, kokiu atstumu butas yra nuo jūros – arčiau, žinoma, bus brangiau. Ji taip pat pastebėjo, kad iš kitų žmonių pirkti būstą yra daug patogiau, nes jis jau būna visiškai įrengtas.

Būsto kaina taip pat priklauso ir nuo jo būklės, nuo komplekso, kuriame jis yra. Be to, dar svarbu ir tai, kiek žmonių gyvena aplinkui – kuo jų yra daugiau, tuo būstas brangesnis. Pavyzdžiui, jeigu tai yra kurortinis miestelis, į kurį žmonės atvažiuoja tik vasarą ir gyvena mažai žmonių, tuomet būstą nusipirkti ten galima pigiau.

Prieš perkant būstą Bulgarijoje svarbu sužinoti ir tai, kiek mokesčių teks susimokėti papildomai, mat reikės atriekti dalį agentūrai, notarui ir advokatui, taip pat yra ir vienkartinis nekilnojamojo turto mokestis. Visgi, kaip pastebi Jelena, šie mokesčiai nėra dideli.

Lietuviai Bulgariją mėgo visuomet

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, Bulgarija kaip pigaus būsto kryptis galėjo išpopuliarėti maždaug prieš 10-12 metų, tuo metu, kai kitos, daugiau žadančios šalys, buvo sunkiau pasiekiamos dėl pigių skrydžių trūkumo, pavyzdžiui, Portugalija, Ispanija, Egiptas.

„Bulgarija lietuviams buvo gana įprasta, įdomi ir nebrangi kryptis. Tenai galima susikalbėti rusiškai, nes vyresnė ypač karta nekalba angliškai. Tenai galima nuvykti automobiliu, jei norisi sutaupyti, o anksčiau taupyti reikėdavo, nes skrydžiai būdavo brangūs. Tai ta Bulgarija buvo artima poilsio galimybė. Nes turbūt dar tuo metu tokios kryptys kaip Ukrainoje Odesa, Krymas ir kitos kryptys dar nebuvo labai išpopuliarėjusios“, – DELFI paaiškino M. Statulevičius.

Bulgarija, kaip kryptis, buvo pakankamai nebrangi, lengvai pasiekiama ir lietuviai tą kryptį buvo atradę. M. Statulevičius svarsto, jog būsto pirkimui ši šalis galbūt išliko populiari todėl, kad geros sąlygos atostogoms ir pakankamai stabili turimo turto vertė. Visgi, jis negalėtų pasakyti, kad dabar lietuviai ėmė masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą šioje šalyje.

„Aš tikrai neįžvelgčiau kažkokios tendencijos. Galbūt kai kurių pardavėjų, ar kai kurių brokerių noras pastimuliuoti. Nėra didelio proveržio, yra vienetiniai sandoriai, gal dešimtimis, bet tikrai nėra didelė kryptis“, – savo pasvarstymais dalinosi M. Statulevičius.

Jis prisipažino, jog teisinių aspektų perkant būstą šioje šalyje jis nežino, tačiau didelių rizikų pirkti taip pat neįžvelgia. Anot jo, jei žmogui patinka šalis, klimato sąlygos ir paties būsto kokybės bei kainos santykis jį tenkina, įsigyti sau atostogų būstą gali būti tikrai verta.