NT projektai vilioja didele grąža

Vertinant pagrindines investavimo rūšis – NT nuomą, perpardavimą, konversijas, vystymą, fondus ir sutelktinį finansavimą, sudėtingiausia laikomas NT vystymas. Būtina didelė pradinė investicija yra tik pirmasis iš sudėtingumą nulemiančių faktorių, rašoma pranešime spaudai.

„Vystymo projektų dažniausiai imasi NT srityje daug patirties turintys verslininkai. Tai nulemia ne tik didelės pradinės investicijos poreikis, bet ir specifinio know-how, infrastruktūros būtinybė, – sako investavimo į NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja bei valdybos pirmininkė Viktorija Vanagė. – Be to, reikia objektyviai įvertinti, kad kalbame apie netrumpą projekto laikotarpį – nuo pusės iki dvejų metų – ir profesionalo vertinimo reikalaujančią riziką.“

Pasak ekspertės, imtis didelės rizikos projektų už savo lėšas NT vystytojus motyvuoja didelė, net ir 20-30 procentų viršijanti grąža, bei faktas, kad tokiu atveju NT yra vystytojo nuosavybė.

Kokius signalus siunčia Lietuvos NT rinka?

Paklausti apie dabartinę situaciją NT rinkoje ir artimiausios ateities perspektyvas, Lietuvos NT vystytojai akcentuoja, kad pokyčių netrūksta, o situaciją būtina itin atidžiai stebėti.

Vilniaus priemiestyje „Tarandės vartų“ projektą vystantis verslininkas Saulius Kalkauskas tikina, kad vertindamas situaciją NT rinkoje pirmiausia analizuoja didžiųjų NT projektų vystytojų ir bankų informaciją bei įžvalgas.

„Bendrai vertinant dabar nesijaučia nei ryškaus būstų paklausos kilimo, nei ryškaus jos mažėjimo. Tikėtina, kad iki 2021 metų rinkoje nebus didelių pokyčių. Galima tikėtis nedidelių svyravimų, tačiau jie būna visuomet. Tik Vilniuje ir Kaune paklausa visada auga, nes šie miestai didėja visos likusios Lietuvos sąskaita“, – sako verslininkas.

Tačiau statistikos rodomas momentinis stabilumas – dar ne visas rinkos paveikslas.

„Dabartinė situacija, kalbant apie NT pardavimus, būsto kainas, – yra pakilimas artėjantis prie bumo. Pažiūrėkime į tai per šios rinkos veikėjų prizmę: po bet kurios krizės pirmiausia rinkoje ima veikti profesionalai, tuomet jų pavyzdžiu paseka ir įsitraukia mėgėjai – NT rinkoje prasideda bumas“, – apie nuolat kintančią situaciją kalba NT vystymo projekto „Miesto loftai“ akcininkas Tomas Bagdonavičius.

Verslininkas pabrėžia, kad situaciją rinkoje parodo ne tik ekonomistų teikiami skaičiai ir duomenys, bet ir tam tikri socioekonominiai ženklai.

„Yra keletas dėmesio vertų rinkos situacijos indikatorių. Pirmas iš jų – vadinamasis statybininkų elgesio indeksas. Kalbame apie tai, kaip jie atsisako darbų, juos renkasi ir atlieka. Antras ir pats svarbiausias indikatorius – bankų paskolų išdavimo proceso laisvumas ir lankstumas. Galiausiai svarbus ir pats pirkėjas – reikia įvertinti, kokias finansines galimybes turi NT perkantys asmenys.“

Finansinė injekcija „iš žmonių“

Verslininkai vieningai tvirtina, kad vystant NT projektą būtina turėti planą, kaip prireikus gauti papildomą finansavimą. Ieškant paskolos statyboms užbaigti, objektą įrengti ar parduoti, yra itin svarbūs jos gavimo kriterijai.

Verslininkas Šarūnas Adomaitis, ieškojęs finansinės injekcijos savo NT projektui, tikina, kad reikalinga santykinai nedidelė suma paskatino pagalvoti apie netradicinį sprendimą – sutelktinio finansavimo platformą, kur į projektus įvairias sumas investuoja fiziniai asmenys.

„Bankai kažkada buvo verslo partneriai, o dabar, jei projekto vystymui norima skolintis mažiau nei milijoną eurų, jiems tiesiog neįdomu. Mano projektui reikėjo 40 tūkstančių, tai yra ketvirtadalis visos projekto kainos, – nurodo NT vystytojas, lėšas projektui susirinkęs per sutelktinio finansavimo platformą. – Bankuose yra nemažai biurokratijos, procedūros ilgesnės, o reikalavimai didesni, nors procentus iš principo reikia mokėti tuos pačius.“

S. Kalkauskas, projektui „Tarandės vartai“ per 5 dienas finansavimo platformoje gavęs net pusės milijono eurų paskolą, taip pat akcentavo problemas su bankais.

„Banko paskolai mūsų projektas per mažas. Ir net mažesni bankai nori, kad projekto laikas būtų skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais, nes jų sprendimų priėmimo procesas labai užtrunka. Kalbėjomės net su keliais bankais – jų atsakymo būtume turėję laukti pusmetį, o per tiek laiko mes užbaigsime ir patį projektą. Tiesa, jie būtų pasiūlę mažesnes palūkanas, tačiau jų suteiktų pinigų srautas būtų labai ribojamas – atsiskaitant už kiekvieną darbą lauktų biurokratinis procesas“, – pasakoja verslininkas.

Vertindama verslininkų patirtis NT ekspertė V. Vanagė įvardija ir kitas priežastis, kodėl NT vystytojams sudėtinga gauti finansavimą iš banko – tai įmonių naujumas, per mažas jų turimas turtas ar net bankų išskolintas NT portfelis. Dėl tokios situacijos sutelktinis finansavimas tampa statistikoje jau atsispindinčiu alternatyviu finansavimo šaltiniu.

„Per sutelktinio finansavimo platformas Lietuvoje nuo 2017 m. NT projektams surinkta apie 15 mln. eurų. Sutelktinis finansavimas jau sudaro 1 proc. Lietuvos paskolų su NT įkeitimu rinkos“, - sako V. Vanagė.

Vartotojai pokyčio nepajus

Kiekvienam norinčiam pirkti NT kaina yra vienas pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar verslininkų išbandomi finansavimo būdai nekelia NT kainos. To paklaustas Š. Adomaitis tikina, kad jo projekto atveju nėra skirtumo, ar paskola gauta iš banko, ar iš žmonių – už pasiskolintus pinigus mokami procentai bet kuriuo atveju bus priskaičiuojami prie kainos. Jam pritaria ir T. Bagdonavičius – NT kaina pirkėjui priklauso tikrai ne nuo finansavimo šaltinio. „Galutinę kainą reguliuoja ne finansavimo šaltinio pasirinkimas, o situacija rinkoje“, – tikina verslininkas.