Vilniuje – stabilus augimas iš inercijos

Pasak „Idile Estate Services“ vadovo A. Matuzo, nors Kaunui vystytojų dėmesys pastaruoju metu gerokai išaugo, tačiau tai nereiškia, kad sostinė liko pamiršta. Anot jo, Vilniuje ir toliau stebimas nuoseklus rinkos augimas, rašoma pranešime spaudai.

„Vilniuje ne tokį spartų, kaip anksčiau, tačiau stabilų rinkos augimą lemia demografinės tendencijos. Sostinė bene vienintelis miestas Lietuvoje, kur gyventojų skaičius yra didėjantis. Tai savo ruožtu lemia ir naujų būstų, verslo, paslaugų ir prekybos centrų, kitų NT objektų poreikį. Vilnius išlieka šalies ekonominiu, verslo ir turistų traukos centru, o tai atsispindi ir NT srityje, kur jaučiamas tam tikras inertiškumas“, – sako A. Matuzas.

Kauną pažadino miesto valdžia ir verslo investicijos

Tuo, kad Kaunas atsigauna, šiandien retas kuris suabejotų. Statybos laikinojoje sostinėje vyksta aktyviai – nauji daugiabučių kvartalai ir verslo centrai dygsta vienas po kito. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, vien per 2018-ųjų metų tris ketvirčius plėtotojai Kaune jau pastatė virš 850 butų daugiabučiuose; per visus 2017 metus jų buvo pastatyta 633. Pažymėtina, kad trečiąjį 2018-ųjų metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014-ais metais, Kaune pirminėje rinkoje buvo parduota dvigubai daugiau būstų. Kas lemia tokį augimą?

„Kaune pastaruoju metu stebima išties intensyvi plėtra. Akivaizdu, kad šį atšilimą didele dalimi lemia pasikeitęs miesto savivaldos požiūris. Verslui jausti palaikymą institucijose, kurios gyvena lėtesniu tempu, nei mokantys palūkanas, yra labai svarbu“, – sako A. Matuzas.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Augimą lėmė ir LEZ plėtra

A. Matuzas taip pat pažymi, kad Kaunui pastaraisiais metais sekėsi pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas, o tai savo ruožtu tapo impulsu ir naujų NT projektų vystymui, rinkos plėtrai.

„Vien tai, kad Kaune ir Kauno rajone darbo vietų skaičius nuo 2011 metų iki pernai išaugo 11 proc., pasako tikrai daug. Verslai šiame regione didina savo apsukas, čia dirbti ir gyventi atvyksta specialistai. Tai lemia augančią naujų verslo centrų, gyvenamųjų būstų ir kitos paskirties pastatų paklausą“, – sako A. Matuzas.

Specialistas pastebi, kad NT rinkos dinamikai Kaune įtakos turėjo ir Kauno Laisvosios ekonominės zonos plėtra, čia pritrauktos šimtamilijoninės verslo investicijos. Vien per 2017-us metus į šią teritoriją pritraukta 246 mln. eurų investicijų.

„Jau artimiausiu metu Kauno LEZ bus pastatyta Vokietijos bendrovės „Continental“ elektronikos komponentų gamykla; savo gamybines patalpas čia įkurdins ir dar viena Vokietijos automobilių pramonės įmonė „Hella“, amerikiečių medicinos įrangos gamintoja „Hollister Inc.“, lietuvių baldų gamintoja „Freda“. Šios bendrovės regione planuoja sukurti apie 1800 naujų darbo vietų“, – apžvelgia A. Matuzas.

Į Kauną žvalgosi vis daugiau vystytojų

Nekilnojamojo turto projektams finansavimą teikiančio banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovė Natalja Kozikienė pasakoja, kad Kauno rinka domisi ir projektų įgyvendinimui šiame mieste finansavimo ieško vis daugiau NT vystytojų.

„Kauno NT rinka šiuo metu neabejotinai yra labai gyvybinga. Vis daugiau gyventojų ateitį nusprendžia sieti būtent su šiuo miestu. Laikinojoje sostinėje besikuriantys verslai savo ruožtu steigia naujas darbo vietas, o tai prisideda prie gyventojų perkamosios galios augimo ir lemia naujo būsto, verslo centrų paklausą. Kartu vyksta sparti miesto infrastruktūros plėtra, stebimas paslaugų ir pramogų sektoriaus atsigavimas. Visa tai daro miestą patrauklų gyventi bei dirbti ir neabejotinai turi teigiamos įtakos NT rinkai“, – sako N. Kozikienė.

Kauno atsigavimą bei augimą liudijanti statistika pavydėtina: nuo 2012 metų iki 2016 metų pabaigos maitinimo įstaigų skaičius šiame mieste išaugo ketvirtadaliu, o jų apyvarta – 47 proc. Paslaugų įmonių pardavimo pajamos per tą patį laikotarpį išaugo 50 proc.

Populiarios paskolos nedideliems NT projektams

N. Kozikienė pažymi, kad Kauno NT rinkai sparčiai augant, Vilniuje naujų projektų plėtra taip pat nesustoja.

„Vilniaus rinka yra stabili. Augimas čia stebimas jau ne vienerius metus. Tuo metu Kaune ilgą laiką buvo jaučiamas tam tikras sąstingis, todėl ledams pajudėjus statytojai atsigręžė ir į šį miestą, pradėjo aktyviai ieškoti finansavimo galimybių projektų įgyvendinimui. Dėl to procesus Kauno NT rinkoje jau kurį laiką atidžiai stebime ir mes“, – sako N. Kozikienė.

Finansų ekspertė pasakoja, kad vidutinis banko suteikiamos paskolos NT projektams dydis siekia 2–3 mln. eurų. Dažniausiai tokio finansavimo įmonės ieško greitai atsiperkantiems nedidelės apimties projektams – mažesniems gyvenamųjų namų kvartalams ar parduotuvėms statyti.

Vilniečiai nori gyventi centre

NT specialistas A. Matuzas atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausiuose šalies miestuose skiriasi ne tik nekilnojamojo turto rinkos augimo tempai, bet ir dinamika. Anot A. Matuzo, nors Vilniuje nesiliauja individualių namų bei kotedžų statybos miesto pakraščiuose, pastaruoju metu stebima tendencija, kad pirkėjai grįžta į centrinę miesto dalį, senamiestį. To paties kol kas negalima pasakyti apie Kauną.

„Kadangi iš sostinės Kauną pasiekti neretai galima greičiau nei iš vienos Vilniaus dalies kitą, natūralu, kad miesto gyventojai nori būti kuo arčiau kultūrinio gyvenimo, paslaugų infrastruktūros, savo darbo vietos. Tuo metu Kaune dėl patogaus miesto išdėstymo iš centro savo namus pasieksite per 10–15 minučių. Čia lengviau suderinti miesto centro ir gyvenimo privatesnėje aplinkoje privalumus“, – pažymi A. Matuzas.

Sostinėje – viešbučių statybų bumas

NT specialisto teigimu, augantis poreikis gyventi miesto centre Vilniuje lemia prestižinio būsto segmento pakilimą.

„Vilnius turbūt per visą nepriklausomybės laikotarpį centrinėje miesto dalyje nematė tiek kranų ir statybos aikštelių, kiek jų galime pastebėti per pastaruosius pora metų. Aukštesnės klasės būsto miesto centre paklausos ir pasiūlos balansas, panašu, bus pasiektas tik baigus Senamiesčio Paupio dalies apstatymą naujais namais“, – sako A. Matuzas.

Be to, specialistas pažymi, kad atskiri rinkos segmentai Vilniuje auga netolygiai. Jei 2006–2015 metais (su pertrauka per finansų krizę) sostinėje dominavo ekonominio gyvenamojo būsto projektų plėtra, tai 2015–2016 metus galima laikyti verslo centrų aukso amžiumi. Šiuo metu, anot A. Matuzo, estafetę perėmė viešbučių segmentas. Čia stebimas spartus augimas, kuris iki 2020 metų turėtų įgauti dar didesnį pagreitį. Iki to laiko Vilniuje, planuojama, iškils 20 naujų viešbučių, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui bus pasiūlyta apie 2 tūkst. naujų kambarių.

Kauno spurtas verslo centrų rinkoje

Vėl atsigręžus į Kauną matome, kad naujų viešbučių statybos čia nėra tokios aktyvios. Jei Vilniuje 2017–2018 metais buvo atidaryti 6 nauji viešbučiai, tai laikinojoje sostinėje tik vienas – trijų žvaigždučių „Airhotel“, kambarių pasiūlą mieste papildęs 53 numeriais.

Visgi pagal naujų verslo centrų pasiūlą pernai Kaunas aktyviai vijosi sostinę. Nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Inreal“ duomenimis, 2017-aisiais Vilniuje buvo atidaryta 10 naujų verslo centrų, o įmonėms pasiūlyta 79 tūkst. kv. m nuomojamo administracinių bei biuro patalpų ploto. Kaune per tą patį laikotarpį buvo atidaryti 7 verslo centrai, rinkai pasiūlę 37,5 tūkst. kv. m nuomojamo ploto. „Inreal“ skaičiavimais, per artimiausius du metus Kauno rinką papildys dar apie 60 tūkst. kv. m nuomojamo biurų ploto.

A. Matuzo įsitikinimu, tiek Vilniuje, tiek juo labiau Kaune NT rinkos potencialas dar nėra išsemtas, todėl įgyvendinamų naujų projektų galima tikėtis ir toliau.