Dėmesys kokybei, išskirtinumo paieškos, prisitaikymas prie skirtingų auditorijų poreikių – tokius svarbiausius iššūkius turės įveikti augančioje sostinės rinkoje sėkmingai veikti norintys NT plėtotojai.
Visos priežastys augti
Nereikėtų stebėtis aktyvumu NT rinkoje – tokioms tendencijoms yra priežasčių. Lietuvos bankas skelbia, jog suteiktų būsto paskolų apimtys per metus išaugo beveik 9 proc., reikšmingai – 2 procentiniais punktais – padidėjo ir „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Vilniuje. Jis reiškia, kad miestiečiams butus įsigyti tampa vis lengviau. Bankas skelbia, jog sostinėje dviem mėnesiais sutrumpėjo ir pradiniam įnašui sutaupyti reikalingas laikas.
Gerėjanti finansinė padėtis vilniečiams suteikia ir daugiau laisvės rinktis – vis drąsiau pirkėjai žiūri į prestižinius, miesto centre statomus projektus. Tad nenuostabu, kad vien per tris šių metų ketvirčius Vilniuje pastatyta apie 1000 prestižinės klasės butų, o bendra tokio būsto pasiūlos dalis rinkoje per metus augo triskart: nuo 6,7 proc. pernai iki 17,1 proc. šiuo metu.
Konkurencija skatina investuoti į kokybę
Geroji žinia yra ta, kad nuosaikaus ekonomikos augimo sąlygomis padidėjusi konkurencija tarp plėtotojų nėra trumpalaikis, greitai išnyksiantis reiškinys. Tai reiškia, jog norintiems sėkmingai veikti tokiomis rinkos sąlygomis neužtenka tiesiog daugiau investuoti į reklamą – vis aukštesnius reikalavimus keliančių pirkėjų dėmesys visų pirma krypsta į būsto kokybę. Ženkliai išaugęs plėtotojų dėmesys naujų projektų kokybei bei išskirtinumui – neabejotinai didžiausia rinkos pokyčių padiktuota pergalė.
Konkuruodami dėl naujakurių dėmesio, plėtotojai ieško nestandartinių, tačiau tvarių sprendimų, investuoja į visavertės, gyvenimui ir poilsiui pritaikytos aplinkos kūrimą. Tai – ne tik labai svarbus privalumas vis aukštesnius reikalavimus keliantiems būsto pirkėjams, bet ir reikšmingas žingsnis sostinei. Sekdamas labiausiai pažengusių pasaulio didmiesčių pėdomis, Vilnius pamažu tampa darniai plėtojamu miestu.
Dar viena ryški tendencija – investicijos į apleistų teritorijų gaivinimą. Konversija leidžia aukščiausios kokybės kvartalus kurti visai šalia miesto centro, darniai juos plėtoti. o dar pradiniame statybų etape išskirtinio pirkėjų dėmesio sulaukusio ir pastarąjį ketvirtį daugiausiai butų aukštos klasės NT segmente pardavusio „Paupio“ sėkmė rodo, jog naujakuriai Vilniuje noriai investuoja į kokybę ir pridėtines vertes.
Panašios tendencijos šiemet atsispindi visoje Europoje: geidžiamiausiu kurti ir statyti miestu išlieka Berlynas dėl nestandartinių sprendimų mieste, galimybių ir holistinio požiūrio į miesto plėtrą. Šiame sąraše dėl tų pačių priežasčių aukštą vietą užima ir Kopenhaga. Bendros tendencijos rodo, kad ir toliau didės didmiesčių tankumas, juose bus kuriami nauji projektai. Siekiant užtikrinti darnią plėtrą, itin didelis dėmesys Lietuvoje ir visoje Europoje bus skiriamas visaverčių kvartalų kūrimui: išmanus gyvenamųjų, viešųjų, kultūrinių ir verslo erdvių persipynimas tarpusavyje užtikrins įdomių sprendimų ir netikėtų erdvių pasiūlymų gausą.
Vidutinės klasės būstų standartai kinta
Aukštos ir prestižinės klasės būsto paklausai augant, didžiausią parduodamų butų dalį vis dar sudaro ekonominės bei vidutinės klasės projektai. Tai rodo ir mieste parduotų butų skaičiai. Daugiausiai butų per pirmus tris šių metų ketvirčius parduoda Naujamiesčio seniūnijoje – 602, antroje vietoje – Verkių seniūnija, joje parduoti 407 butai, Pilaitėje ir Senamiestyje naujakurių atsirado beveik tiek pat – 245 ir 244.
Nauji kokybės standartai taikomi ir vidutinės klasės būstui – supratimą apie jį keičia tiek užsienio šalių patirtys, tiek nauja pirkėjų karta. Vadinamajai „tūkstantmečio kartai“ dažnai priskiriamas žavėjimasis dalinimosi ekonomika akivaizdžiai atsispindi ir renkantis namus. Vis daugiau reikšmės juose teikiama bendroms erdvėms, bendruomenės kūrimui ir galimybėms leisti laiką kartu. Plėtotojus tai įkvepia ieškoti naujų, iki tol Vilniuje nematytų sprendimų: kurti uždarus kiemus, bendruomenėms skirtas erdves, bendro naudojimo terasas kiemuose ar net ant stogų.
2019-ieji – augimo metai
Šios tendencijos taps dar ryškesnės artimiausiais metais, į Vilnių ir Kauną atsikraustant vis daugiau intensyvėjančios darbo rinkos čia priviliotų kaimyninių šalių piliečių. Pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje buvo stebima teigiama neto migracija – tai reiškia, kad į šalį atvyko daugiau žmonių, nei ją paliko.
Tokioms tendencijoms yra rimtas pagrindas. „Versli Lietuva“ neseniai pranešė, kad, nors pastaruoju metu informacinių technologijų specialistų atlyginimai rinkoje ir vėl reikšmingai išaugo, laisvų darbo vietų šioje srityje – vis dar daugiau nei 1000.
Kad kitąmet vilniečių ekonominė būklė ir toliau nuosaikiai augs, leidžia tikėtis ir kiti ekonominiai rodikliai. Padidėjus perkamajai galiai, miesto gyventojai vis drąsiau rinksis norimos kokybės pirkinius, tai kels kartelę plėtotojams. Taigi, panašu, kad išskirtinių gyvenimo sąlygų miestiečiams kūrimas ir darni Vilniaus plėtra išliks plėtotojų prioritetais.
Būsto rinkai daug žada ir nuolat intensyvėjanti verslo aplinka Vilniuje (taip pat – ir Kaune). Lietuva ir toliau galės pasiūlyti itin aukštos kvalifikacijos specialistus didiesiems tarptautiniams investuotojams, apie užsienio įmonių norą įsikurti čia reguliariai praneša žiniasklaida, tad naujakurių poreikis būstui ir toliau didės. Vien per 2017 m. Vilniaus rinka įsisavino 80.000 kv. m biurų ploto.
Tiesa, svarbu įvertinti ir tai, kad ilguoju laikotarpiu būsto rinką kiek pristabdyti gali Europos centrinio banko sprendimas didinti tarpbankinės rinkos palūkanų normą (EURIBOR), kuri šiuo metu yra neigiama, taigi, itin palanki būsto paskolų gavėjams. Tačiau „Swedbank“ prognozuoja, jog palūkanų normos augimas bus lėtas ir teigiamu kitąmet dar netaps.
Panašios tendencijos ir pasaulinėje rinkoje: būsto kainos auga tiek JAV, tiek Europoje, didėja ir plėtotojų dėmesys bei investicijos į naujos kartos pardavimus: blockchain sprendimai, internetiniai aukcionai, asmeniniai e-pardavimo agentai, naujos kartos rinkodara, susikoncentravimas į socialinius tinklus ir – galiausiai – mobilūs pardavimai pasitelkiant virtualios realybės butų apžiūras. Pasaulis gręžiasi į „tūkstantmečio kartą“ ir stengiasi parduoti jai, šias tendencijas matysime tik dar labiau intensyvėjant Lietuvoje.
Mantas Umbrasas yra bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius.
