VMI pastebi, kad gyventojų, kurie įsigyja verslo liudijimus nekilnojamo turto nuomos veiklai, bei gyventojų, vykdančių individualią apgyvendinimo veiklą, skaičius kasmet didėja. VMI duomenimis, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius šalyje šiemet pasiekė 9 896. Sostinėje 2018-aisiais pagal verslo liudijimą būstą nuomoja 4 410 asmenų, Kaune – 1 079, Klaipėdoje – 1 274.
Gyventojų, deklaravusių pajamas iš nuomos pernai visoje šalyje buvo 7 645, Vilniuje – 2 899, Kaune – 734, Klaipėdoje – 889. Deklaruoti 2018-ųjų pajamas už nuomą gyventojai galės iki kitų metų gegužės 2 d.
Augantis pajamas iš nuomos deklaravusių žmonių skaičius augino ir iš nuomos gautų pajamų skaičių. Visoje šalyje pernai už nuomą gyventojai gavo 70,5 mln. eurų, Vilniuje – 31 mln., Kaune – 7,6 mln., o Klaipėdoje – 5,1 mln. eurų.
Tačiau ar šiuos skaičius, nors ir augančius, galime vadinti optimistiniais, kai, pavyzdžiui, vien įstojusių į trijų didžiausių šalies miestų aukštąsias mokyklas skaičius kasmet siekia 20 tūkst., kurių tikrai ne visi yra šių miestų gyventojai, ne visi atvykusieji studijuoti į sostinę ar kitus didžiuosius miestus turi nuosavą būstą.
LNTPA vadovas M. Statulevičius sako, kad prieš trejetą metų asociacijos darytas tyrimas atskleidė, jog šešėlis sudaro maždaug 75 proc. būsto nuomos rinkos, šiuo metu, pašnekovo manymu, situacija yra geresnė.
„Per pastaruosius keletą metų situacija šiek tiek pagerėjo. Nors pastaruoju metu neatlikome naujų skaičiavimų, tačiau, manau, šešėlyje yra vis dar daugiau nei pusė būsto nuomos rinkos.
Visgi į šį sektorių ateina daugiau profesionalių investuotojų, kurie savo turtą nori apsaugoti. Taip pat atsiranda verslo kompanijų dėmesys nuomos rinkai. Reikia suprasti, kad sutarties registravimas, mokesčių mokėjimas yra tam tikra apauga tiek nuomotojui, tiek nuomininkui“, – kalba M. Statulevičius.
Su įkliuvusiais nuomotojais pasikalba
A. Aliukonytės-Šnirienės teigimu, VMI analizuoja gyventojų nekilnojamojo turto objektų duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, taip pat nagrinėja informaciją internete.
Pastebima, kad gyventojų sąmoningumas kasmet auga – VMI kasmet sulaukia vis daugiau pranešimų apie nelegalią nuomą. Per 10 metų laikotarpį iš gyventojų viso gauta daugiau nei 3,1 tūkst. pranešimų apie nelegalią nuomą, 2018-aisiais kol kas sulaukta 429 tokių pranešimų.
„Identifikavusi rizikas mokesčių mokėtojų veikloje, VMI visada pasirenka efektyviausias priemones toms rizikoms suvaldyti: pradedant informavimu bei konsultavimu, baigiant kontrolės procedūromis. Kilus įtarimams, jog galbūt būstas yra nuomojamas nesumokant priklausančių mokesčių, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtoju – jis informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių.
Pastebime, kad tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokesčiai pamiršti sumokėti, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas“, – sako A. Aliukonytė-Šnirienė.
Pasak pašnekovės, tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, yra taikomos kitos poveikio priemones – kontrolės veiksmai ar administracinė atsakomybė.
VMI atstovė pažymi, kad 2017 metais, vykdant stebėseną dėl galimai neapskaitomų nekilnojamojo turto nuomos pajamų, nustatyta papildoma mokėtina mokesčių suma 90 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto skelbimų analizei atrinkti 154 mokesčių mokėtojai (Vilniuje – 64, Kaune - 55, Klaipėdoje – 35), galimai užsiimantys būsto nuoma ir nedeklaruojantys pajamų, stebėsenos veiksmų rezultatas – 14,6 tūkst. eurų.
Savo ruožtu M. Statulevičius sako, kad VMI kai kuriais atvejais neišnaudoja visų savo galimybių.
„Verslo liudijimas neparodo, kiek tu butų nuomoji. Mūsų nuomone, šiuo požiūriu VMI neišnaudoja visų savo galimybių, nes su vienu verslo liudijimu žmogus gali nuomoti vieną, tačiau gali nuomoti ir penkis butus.
Na, o jei baudos nėra veiksmingos, traukiant nuomos sektorių iš šešėlio, vadinasi, reikia kažkokių paskatų – galbūt mažinti tarifus, ugdyti žmonių sąmoningumą, viešinti gerąją praktiką“, – kalba jis.
Kaip nuomoti būstą legaliai
Jei gyventojas nori nuomoti oficialiai būstą, jis, S. Aliukonytės-Šnirienės teigimu, tai gali daryti dviem būdais – įsigijęs „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ verslo liudijimą arba neįsigijus verslo liudijimo, tačiau metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruojant iš nuomos gautas pajamas ir sumokant 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Jei gyventojas savo būstą nuomoja įmonei, 15 proc. GPM turi išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą įmonė“, – pažymi VMI atstovė.
Pasak pašnekovės, verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms per metus). Atitinkamai proporcingai už pasirinktas veiklos dienas apskaičiuojamas mokėtinas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.
„Verslo liudijimų kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius atitinkamiems metams tvirtina vietos savivaldybių tarybos, o preliminarią verslo liudijimo kainą padės apskaičiuoti VMI tinklalapyje esanti skaičiuoklė.
Įsigyti verslo liudijimus dabar yra labai paprasta, tereikia apsilankyti VMI interneto svetainėje ir prisijungti prie „Mano VMI“ paskyros. Tai pat tą galima padaryti pasinaudojus išmaniesiems telefonams skirta programėle e.VMI arba bet kuriame VMI teritoriniame skyriuje“, – aiškina S. Aliukonytė-Šnirienė.
Pasak jos, nuomojant būstą, gyventojams tikslinga sudaryti su nuomininku nuomos sutartį raštu.
„Sutartyje būtina aptarti esmines NT naudojimo sąlygas, atlyginimo dydį, atsiskaitymų tvarką, atsakomybę žalos atveju ir kitus aspektus. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų“, – kalba pašnekovė.
