Kaip vieną iš pagrindinių pliusų jis išskiria nedidelį atstumą iki verslo centrų, kurie koncentruotai susispaudę miesto širdyje. Šis atstumas yra mažesnis nei kilometras, jeigu jį skaičiuotume nuo Žalgirio gatvės. Taigi, dirbantiems centre nuo namų iki darbo nueiti pėsčiomis užtruktų ne ilgiau nei 10-15 minučių, o pasirinkus kelionę dviračiu ar elektriniu paspirtuku, šis laikas dar gerokai sutrumpėtų.
„Reikia turėti omenyje, kad dešiniajame Neries krante vien jau pastatytuose moderniuose verslo centruose dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Šiuo metu statomuose ir planuojamuose pastatyti verslo centruose per ateinančius keletą metų dar turėtų įsikurti apie 20 tūkst. darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad visoje sostinėje yra apie 235 tūkst. dirbančiųjų, tokia darbuotojų koncentracija atrodo gana reikšminga. Ši koncentracija neabejotinai kurs paklausą naujam būstui netoli darbo vietų, tad tai sudarys sąlygas augti NT vertei. Prie to prisidės ir NT plėtotojai, kurie, tenkindami esamą paklausą, statys naujus būsto projektus, įsisavins šiuo metu apleistas, nepatrauklias teritorijas, gerins susisiekimo infrastruktūrą bei viso mikrorajono įvaizdį“, – teigia A. Antanavičius.
Dar vieną iš argumentų pašnekovas įvardija verslo centruose dirbančių gyventojų perkamąją galią. Anot jo, dauguma čia uždirba gerokai didesnį nei vidutinį atlyginimą, be to, jie turi ir aukštesnę kvalifikaciją, todėl jiems paprastai algos kilimo galimybės yra didesnės nei kitose darbo vietose.
Eksperto teigimu, Šnipiškėse formuojasi santykinai saugesnes pajamas gaunančių darbuotojų bazė, kuri turintiems būstą Šnipiškėse užtikriną tam tikrą saugumą, jog net ir sunkiais laikais pavyks būstą realizuoti jį parduodant arba išnuomojant. Ir tai padaryti pavyktų gerokai greičiau ir lengviau nei kituose rajonuose.
„Greitesnis pardavimas, didesnis likvidumas – tai yra didesnės vertės požymiai ilgalaikėje perspektyvoje. Trumpuoju periodu ryškesnio kainų prieaugio, tikriausiai, nevertėtų tikėtis, nes vien šiuo metu Šnipiškėse yra apie 700 neparduotų naujos statybos butų vienuolikoje projektų. Tiesa, kai kurie iš jų yra jau likutiniai“, – aiškina A. Antanavičus.
Jis atkreipia dėmesį, kad kainų diapazonas šiame rajone gana platus. Pigiausias projektas yra „Koriai“, kuriame kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 1560 eurų. Arčiausiai senamiesčio esantis „Rinktinės Urban“ projektas vidutiniškai kainuoja apie 2620 eurų/kv. m, o brangiausiai šiuo metu parduodamas „Tower“ apartamentų projektas, kuriame vidutinė kaina siekia apie 3500 eurų/kv. m, o viršutiniuose aukštuose kainos dar gerokai aukštesnės. Visgi, pasak analitiko, pastarojo projekto kainodara kelia tam tikrų abejonių, nes per beveik metus laiko pavyko parduoti tik labai nedidelę butų dalį.
Taip pat jis aiškina, jog artimiausių 2-3 metų perspektyvoje Šnipiškių mikrorajone jau yra suplanuota bent 10 projektų, kurie rinkai pasiūlys daugiau nei 1000 butų. Vėliau Šnipiškėse dar galės atsirasti ne vienas tūkstantis butų, tad pasiūlos kol kas tikrai nepritrūks ir tai neleis kainoms kilti į viršų, nepaisant to, kad NT vertė, dėl vykstančių investicijų, turėtų nuosekliai didėti.
„Kitas svarbus Šnipiškių privalumas – susisiekimas su kitais mikrorajonais. Jei darbo vieta yra ne centre, tai piko metu judėjimas visada vyks prieš pagrindinį automobilių srautą – ryte iš centro, vakare – į centrą (namo). Be to, pro centrinę Vilniaus dalį pravažiuoja tikriausiai didžiausias skaičius viešojo transporto maršrutų bei yra gerai išplėtota transporto dalinimosi sistema („Citybee“, „Spark“, „Cyclocity“, „Dropbyke“ ir t.t.), dėl ko visiškai nebūtina turėti nuosavo automobilio, arba šeimai jų užtenka turėti mažiau, pavyzdžiui, vieną vietoj dviejų“, – argumentuoja A. Antanavičius.
Viską paskaičiavus paaiškėja, kad pirkti būstą Šnipiškėse nėra brangiau nei periferinėje miesto dalyje, jeigu paskaičiuojama ne tik būsto kaina, bet ir alternatyvūs kaštai.
„Paimkime pavyzdį apie šeimą, ieškančią 3 kambarių, 60 kv. m buto. Pilaitėje tokį butą su daline apdaila kainuotų įsigyti maždaug 1400 eurų/kv. m arba 84 tūkst. eurų. Analogiškas butas Šnipiškėse, ties Žalgirio gatve kainuotų apie 1700 eurų/kv. m arba 102 tūkst. eurų. Buto įsirengimo kaštai nuo vietos nepriklauso, tad darome prielaidą, kad jie abiem atvejais būtų vienodi. Būtų kainų skirtumas – 18 tūkst. eurų. Tačiau būtina įvertinti alternatyvius kaštus, gyvenant bute periferijoje.
Šeimai bus būtinas antras automobilis. Naudotą vidutinės klasės 10 metų senumo automobilį galima įsigyti už maždaug 3 500 eurų. Papildomas automobilis – papildomos išlaidos draudimui, eksploatacijai, einamiesiems remontams. Galima skaičiuoti apie 500 eurų per metus, jei nenutiks kažkas rimčiau. Per mėnesį kelionei į darbą ir į namus bus sunaudojama apie 80 eurų kurui, o per metus – apie 1000 eurų. Stovėjimas kamščiuose per dieną sudegins apie 1 val. laiko. Įvertinus šią darbo valandą pajamomis (apie 10 eurų/val.) gautume, kad per mėnesį žmogus praranda apie 200 eurų, o per metus – apie 2500 eurų“, – paskaičiavo analitikas.
Neįtraukiant į sąmatą kitų smulkių išlaidų, kurios neišvengiamos gyvenant periferijoje, išeina taip, jog būsto Šnipiškėse ir būsto Pilaitėje kainų skirtumas turėtų atsipirkti per maždaug 3-4 metus. A. Antanavičiaus teigimu, verta paminėti ir tai, kad nekilnojamojo turto vertė tokiame rajone bus atsapresnė krizės metu, o esant rinkos pakilimui, bus linkusi sparčiau kilti nei periferinėje miesto dalyje.
„Intensyvi plėtra Šnipiškėse sukuria daug potencialo, bet kartu programuoja ir galimas problemas ateityje: vietų darželyje ir mokyklose trūkumą, tačiau esu linkęs manyti, kad šias problemas miesto savivaldybė bus linkusi ir sugebės išspręsti, esant poreikiui, nes tą padaryti jau esamoje socialinėje infrastruktūroje yra daug paprasčiau nei ją kurti nuo nulio, kaip kad šiuo metu yra populiariausiuose periferiniuose mikrorajonuose“, – komentuoja A. Antanavičius.
Nors daug trūkumų analitikas šiam rajonui nepriskiria, visgi vienas iš pagrindinių – žaliųjų erdvių stoka. Šnipiškėse gyvenantį žmogų taip pat gali erzinti intensyvus eismas, pakankamai dideli ir aukšti pastatai, daug gyventojų ir kaimynų.
„Norėtųsi kažkur išeiti ir atsipūsti, o tokių zonų arti nėra, todėl reikia eiti nebent prie Baltojo tilto. Bet gera žinia ta, kad tvarkomas japoniškas sodas, kuris yra prie Geležinio Vilko g. ir Ukmergės g. sankirtos, bei planuojama sutvarkyti Neries senvagę. Bus įrengtos žalios zonos, laisvalaikio erdvės, dviračių takai. Tai tikrai gyvenimo kokybė čia turėtų pradėti gerėti“, – aiškina A. Antanavičius.
