Specialistai atkreipia dėmesį, kad, gyvenimo tempui nuolat augant, laiką visiems poreikiams tenka dalinti vis mažesnėmis porcijomis. Todėl atitinkamai keičiasi ir prioritetai. Didmiesčiuose vis didesnę reikšmę įgauna paslaugų lokalumas, o renkantis darbo erdvę itin reikšminga yra ne tik jos vieta, bet ir aplinka, kuriai reikalavimai sparčiai kyla.

Pranešime spaudai rašoma, kad šias tendencijas A. Ambraso architektų biuro suprojektuotas „Paupio“ verslo kvartalas kitų metų antroje pusėje įgyvendins Vilniaus centre. Naujai įrengtoje 30 tūkst. kv. m. teritorijoje greta Vilnelės statomi nestandartiniai išskirtinės kokybės biurai, šalia drieksis ir įvairius kasdienius poreikius atliepiančių verslų erdvės.

Didžiausio Lietuvoje konversijos projekto metu atgimstantis „Paupys“ bus turtingas ir kitais privalumais dirbti ir gyventi: modernia statyba, Vilniaus senamiesčiu ir gamtos apsuptimi. Iš čia per keletą minučių pasiekiami Pavilnių regioninis parkas, Misionierių ir Bernardinų sodai.

Ko nori verslas ir darbuotojai

„Ko nori Tūkstantmečio karta? Jie nori visko“, – tokiais žodžiais šiuolaikiškų verslo erdvių darbuotojus apibūdino Fernando V. Ferreira, Vartono verslo mokyklos nekilnojamo turto, verslo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius.

„Jie nori miesto su visais kultūriniais patogumais: teatrais, muziejais, mugėmis, koncertais, gyva muzika, visų formų pramogomis. Jie nenori būti viduryje niekur: jiems nepatinka priemiesčiai ar gyvenvietės. Jie nori daug barų ir restoranų, kad galėtų pasilinksminti po darbo. Ir ko jie dar nori, kas yra svarbiausia, jie nori žmonių, kurie būtų tokie pat, kaip jie. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai nori gyventi šalia vienas kito. Įmonės tai žino ir labai daug dėmesio kreipia į tai, taigi miestai, kurie turi šiuos privalumus, turi milžinišką pranašumą“, – savo publikuotame straipsnyje tvirtino seniausios JAV verslo mokyklos profesorius.

Jam antrina ir bendrovės „Darnu group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas. Jis pažymi, kad pagrindinė visa apimančių erdvių poreikio priežastis tiek verslui, tiek jo darbuotojams – nuolat auganti laiko vertė, poreikis prasmingai ir kokybiškai praleisti kiekvieną akimirką, rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.

„Tai girdime iš daugelio verslo klientų: svarbiausia – rasti erdvę, kuri padėtų taupyti laiką. Todėl projektuojant „Paupio“ rajoną numatyta, kad čia dirbantieji ir gyvenantieji viską rastų vienoje vietoje: norintys trumpam atsikvėpti galės tai padaryti vaikščiodami palei Vilnelę arba išbandydami gurmaniškus patiekalus turguje, po darbo – susitikti su draugais vietiniuose restoranuose ar išsikrauti sporto klube“, – teigia L. Savickas.

Ekspertas pabrėžia ir tai, jog įmonės ieško klientams, partneriams patrauklios erdvės – darbo vieta atlieka labai svarbią reprezentacinę, įvaizdžio kūrimo funkciją.

L. Savickas teigia, jog verslo kvartalu besidomintys verslo klientai išskirtinį dėmesį skiria savo darbuotojų gerovei – kaip privalumą jie dažnai mini ir tai, kad čia dirbsiantieji turės galimybę įsikurti tame pačiame rajone, o gyvenantiems kitose Vilniaus vietose jis bus itin lengvai pasiekiamas.

Ryškiausia tendencija

Būtent tokio formato biurų kvartalai, kuriuose greta įstaigų įsikūrusios nuo ankstyvo ryto iki vakaro įvairiausias kasdienes paslaugas siūlančios smulkios įmonės, vadinami ryškiausia šiuolaikine tendencija, ypatingai išplitusia JAV ir Europoje.

„JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ neseniai skelbė konkursą dėl antrosios kompanijos būstinės įrengimo. Tarp svarbiausių reikalavimų, apie kuriuos detalią informaciją turėjo pateikti dalyviai, akcentuotos ir netoliese esančių pramogų galimybės“, – pasakoja L. Savickas.

Jis teigia, jog šiuolaikiniai verslo kvartalai ne tik turi pasiūlyti patrauklią koncepciją, bet ir išskirtines galimybes dirbantiesiems. Tarp biurų savo vietą randa „butikai“, vaikų darželiai, kirpyklos, pramogų ir sporto klubai, restoranai, meno galerijos, konferencijų centrai, valyklos ir kiti palengvinantys kasdienį gyvenimą verslai. Visiems jiems numatyta vieta ir „Paupio“ rajono verslo kvartale, kurio vizitine kortele taps stilingas gurmanų turgus.

Tokie kvartalai gyvybe pulsuoja ne tik įprastomis darbo valandomis, paslaugas ir pramogas jie užtikrina nuolat: kavinės, dienomis siūlančios verslo pietus ir patogias erdves susitikimams su partneriais, vakarais kviečia į renginius, koncertus. Visą savaitę veikia parduotuvėlės ir įvairias paslaugas siūlantys salonai.

Istorinis senamiestis gamtos apsuptyje

Pasak architekto A. Ambraso, išskirtine jo savybe reikėtų vadinti ne tik ypatingą vietą, bet ir unikalią galimybę sujungti senamiestį su gamtos apsuptimi. Be to, turėdami galimybę teritoriją projektuoti nuo pradžių, architektūros profesionalai užsibrėžė tikslą nepalikti jame senamiesčiui būdingų problemų.

Iš biurų terasų čia atsivers vaizdai į tekančią Vilnelę, o ne į miestui įprastas eismo spūstis. Specialiai atlikus transporto analizę, eismas rajone suplanuotas taip, kad gyventojams ir dirbantiesiems „Paupyje“ netrukdytų tranzitinis judėjimas.

Penki skirtingų koncepcijų, originalų istorinį paveldą ir modernią statybą sujungę verslo kvartalo pastatai bus pritaikyti netradicinėms erdvėms, o jų vidus ir aplinka kuriama išskirtinumo ieškantiems verslams, vertinantiems senamiesčio kultūrą. Čia įsikursiančios įmonės turės galimybę transformuoti patalpas pagal savo pageidavimus. Architektus įkvėpė pokario metais čia stovėjęs gamybinis pastatas, todėl projektuojant verslo kvartalą parinktos specifiškesnės, vizualiai šiurkštesnės medžiagos, kaip atviras betonas, rūdijantysis plienas, prie bendros stilistikos prisidės ir didelės erdvės.

„Projekto galutinis vaizdas yra šios teritorijos istorijos tąsa, – pasakoja A. Ambrasas. – Pokariu šio kvartalo teritorijoje stovėjo gamyklinis pastatas, kurio jau nebėra. O priešais jį – medinis namas, kuris sudegė gana seniai. Tačiau mes už šių pastatų „užsikabinome“. Juos atkūrę, pridėjome jungtį, kuri tarsi paryškina šio kvartalo charakterį.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)