Statybos inspekcijos bendruomenei siųstame rašte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus: nesilaikant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Taip nutarta todėl, kad šiam sklypui galioja papildomi apribojimai – nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas. Rašte teigiama, kad šio projekto atveju užstatymo intensyvumas siekia 151 proc., nors iki tol buvo 21 proc.
Ketina kovoti iki galo
Kaip aiškina Senosios Šeškinės seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Eglė Mirončikienė, kova už gyventojų teisę pasisakyti dėl projekto tęsiasi dar nuo 2016-ųjų metų. Ji sako, kad ilgą laiką mėgino šnekėti apie tai ne tik su Vilniaus miesto savivaldybe, bet ir su Seimo nariais.
„Ėjom, rašėm, buvom projekto svarstyme, dalyvavom, teikėm pasiūlymus, į juos atsižvelgta nebuvo. Buvom nušalinti nuo kažkokio sprendimo priėmimo. Sužinojom ne iš savivaldybės, bet savais kanalais, kad leidimas statyti yra išduotas, nors prašėme savivaldybės informuoti apie projektinių pasiūlymų svarstymo eigą. Kai sužinojom, kad statybos leidimas jau išduotas, ieškojome teisinių kelių savo interesams apginti“, – situaciją komentavo E. Mirončikienė.
Pašnekovė sako, kad kreipimasis į Statybų inspekciją buvo paskutinis bendruomenės padarytas žingsnis, nes iki tol į gyventojų interesus nebuvo atkreiptas dėmesys. Jeigu teismas nepatenkins prašymo statybos leidimą pripažinti negaliojančiu, gyventojai planuoja kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kur tikisi sulaukti deramo jų intereso gynimo.
„Mes nuo pat pradžių sakėm, kad mes eisime iki galo ir kad visko šitaip nepaliksim. Akivaizdžiai pažeidžiami teisės aktai, savivaldybė labai įžūliai neatsižvelgia nė į vieną mūsų pasiūlymą“, – piktinosi bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenė nerimauja, kad dabartinė kvartalo infrastruktūra nepritaikyta tokiam dideliam gyventojų skaičiaus padidėjimui, todėl tai sukeltų socialinį šoką. E. Mirončikienė sako, kad savivaldybė iki šiol nesprendė rajono įsisenėjusių transporto, nesaugumo ir leistinas normas viršijančio triukšmo problemų.
Baisu ir tai, kad gali atsirasti ir katastrofos grėsmė, kuri keltų realų pavojų žmonių gyvybei bei jų turtui, nes vietovė yra ant aukšto ir stataus šlaito, todėl atsiranda didelė nuošliaužų tikimybė. Nėra lietaus nutekėjimo sistemos, nuolat kemšasi kanalizacija ir gyventojams iškyla rizika būti apsemtiems didesnių liūčių metu.
„Turim be galo daug problemų. Surinkom parašus, kad mums padarytų akligatvį, jog pro mus nevažiuotų miestiečiai piko valandomis. Gyvenimo kokybė tapo nepakenčiama“, – DELFI pasakojo gyventoja.
Nesiekia, kad statybos būtų nutrauktos
Kvartalo seniūnaitė tikina, kad bendruomenė nesiekia to, kad statybos išvis būtų nevykdomos, tačiau nori, kad būtų laikomasi reikalavimų.
„Kai aplinkiniams gyventojams neleisdavo metru pakelti stogo ir sakė, kad tai yra apsaugos zona, staiga viename iš skypų didžiuliai gargarai pastatomi. Tai visi supranta, kad savivaldybė remia stambų verslą, kad tai yra netgi kažkokie korupciniai susitarimai. Šitas mūsų atvejis nėra vienetinis, įvairiose miesto dalyse vyksta tie patys dalykai“, – aiškino E. Mirončikienė.
DELFI jau anksčiau rašė apie Senosios Šeškinės gyventojų susirūpinimą dėl naujojo projekto įgyvendinimo jų kaimynystėje. Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tuomet sakė, jog statybos vykdomos visiškai pagal Vilniaus bendrąjį planą. Jis taip pat patvirtino, kad infrastruktūra tvarkysis, rekreacinės erdvės bet gatvės bus atnaujintos, atsiras geresnės susisiekimo galimybės.
„Šalia esančių senų, penkiasdešimtaisiais statytų namų, gyventojai, natūraliai nenori, kad jų gyvenamoji aplinka keistųsi. Jie ginčyja tai, kad atsirastų greta statybos, daugiau gyventojų. Bet tiek mes, tiek vystytojai dirbam pagal teisės aktus ir tą klausimą ne kartą svarstėm. Vystytojas kartu su tuo projektu daug investuos į aplinkos pagerinimą, infrastruktūros sutvarkymą“, – teigė M. Pakalnis.
Vystytoją sprendimas apstulbino
„Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis DELFI sakė, jog yra nustebęs dėl tokio sprendimo, nes bendrovė visas reikalingas procedūras atliko remdamasi galiojančiais įstatymais. Anot jo, visi argumentai, kuriuos dabar pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, buvo ne kartą apsvarstyti atsakingose institucijose, į visus klausimus jau buvo atsakyta – po svarstymų projektui „Žvėryno panoramos“ buvo išduotas statybų leidimas, ši procedūra užtruko net 14 mėnesių.
„Projekto sprendinius svarstė ir jiems pritarė Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto planavimo ir plėtros komitetas, taip pat – savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Projektą pagal visus reikalavimus pristatėme visuomenei, atsakėme į visus šalia esančių namų bendruomenei kilusius klausimus. O dabar vėl, remiantis tais pačiais, jau atsakytais, klausimais, bandoma pakenkti jau pradėtam įgyvendinti projektui.
Mes esame 100 procentų įsitikinę, kad šios pretenzijos nepasitvirtins ir bus atmestos. Tikimės, kad tai bus padaryta trumpiausiu įmanomu laiku ir „Realco“ patirs mažiausius galimus nuostolius. Patirtus nuostolius sieksime prisiteisti iš juos sukėlusių institucijų ir pareigūnų.
Į šį projektą investuojame 24 mln. eurų, statybas pradėjome šių metų birželio mėnesį, šiuo metu būsimoje „Žvėryno panoramų“ gyvenvietėje jau rezervavome 70 butų – beveik ketvirtadalį iš 398 butų“, – piktinosi J. Davidonis.
Pasak jo, iki šiol su panašiomis problemomis kituose „Realco“ projektuose neteko susidurti. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu statybų projektai įvairiose įgyvendinimo stadijose yra puolami bendruomenių, kurios siekia stabdyti statybas. J. Davidonio nuomone, projektai, siekiant išvengti teisinės atsakomybės, stabdomi ne savo rankomis, o pasitelkiant įvairius politikus ir institucijas.
