Puslapyje relaxestate.lt parduodami butai išties gali priversti varvinti seilę. Siūloma įsigyti butą jūros pakrantėje, pro langus plyti vaizdas į jūrą bei kalnus. Teigiama, kad yra viskas, ko reikia: butai su remontu ir apdaila, šiltai įrengti, pakankamai atsparūs seisminiams smūgiams, įrengta gera apsauga.

Butai – naujos statybos projekte, kuriame kainos, priklausomai nuo buto dydžio ir aukšto, prasideda nuo 17 tūkstančių eurų. Statybų pabaiga – 2020 m. gruodis.

Įsigyti labai paprasta

Tokių kainų patys vargu, ar galime suvokti, mat kainos kituose kurortuose toli gražu ne tokios dėkingos. Visgi, įmonės, pardavinėjančios butus Batumyje, atstovė Ana Vrublevskienė tikina, kad kainos tik užsieniečiams gali pasirodyti nedidelės.

„Mums atrodo labai mažos tos kainos, kadangi pas mus yra euras. Batumyje nėra eurų, pas juos yra lariai. Kainos nepasakyčiau, kad yra labai mažos, nors lyginant su Palanga, Ispanijos, Italijos, Graikijos kurortais, jos tikrai yra nedidelės. Bet jeigu šnekėsime su vietiniais gruzinais, jiems kainos tikrai nepasirodys mažos“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, butai ne tik yra labai pigūs, bet ir jų įsigijimas – labai paprastas. Žmonės pripratę prie įvairių mokesčių, tačiau Batumyje įsigyti būstą užtrunka 15 minučių ir kainuoja tik 60 eurų, be to, reikalingas pasas.

„Žmonės gali pasirinkti pagal savo pajamas. Vidutiniškai uždirbanti Lietuvos šeima pilnai sau gali leisti įsigyti nedidelį butą Batumyje su investicija, vaikams palikt. 30 proc. reikia turėti pradiniam įnašui, bet tai nėra kosminės sumos. Kraštutiniu atveju, pas mane yra klientų, kurie pradiniam įnašui tiesiog ima vartojimo paskolą ir viskas.

Vėliau – pagal jūsų finansines galimybes. Turite visą sumą, galite drąsiai pirkti. Neturintiems visos sumos, siūlome butus, kurie bus pastatyti po metų. Visus šiuos metus galima nemokamai, be jokio pabrangimo išsimokėti, mokant kas mėnesį arba kas ketvirtį. Jeigu norite dar mažiau investuoti, bet vis dėlto, norite turėti tą butą, galime pasiūlyti variantą, kur dar tik prasideda statybos ir bus po dviejų metų pabaigtos. Per du metus tikrai galima išsimokėti net ir nelabai didelėmis įmokomis“, – pasakoja pašnekovė.

Butai ant jūros kranto

Ji taip pat teigia, kad nusipirkus butą investicijai Batumyje ir jį nuomojant, nuo visų pajamų per metus tereikia sumokėti 5 proc. Daugiau nėra jokių mokesčių. O jeigu nenuomojat, buto išlaikymas beveik nieko nekainuoja, nes komunaliniai mokesčiai yra juokingai nedideli – 20-30 eurų per mėnesį.

Greitai atsiperka

Nors butai Batumyje pardavinėjami jau pakankamai ilgą laiką, lietuviai šia kryptimi aktyviau pradėjo domėtis tik šiais metais.

„Praeitais metais lietuviai dar labai labai atsargiai pasiskambindavo pasiklaust. Šiais metais aš matau tendenciją, kad žmonės patys kreipiasi, patys ieško ir jie jau supranta, kad tai yra gera investicija, jiems nereikia kažko aiškinti. Jie supranta ir žino, kad tai yra realu, paprasta, jie tiesiog skaičiuoja savo finansus ir žiūri, ką galima nusipirkt. Butai Batumyje, kaip ir visas nekilnojamas turtas brangsta 10 proc. per metus. Todėl netgi nupirkus ir nieko nedarius, jūs jau įeisite į pliusą“, – sako A. Vrublevskienė.

Anot jos, įsigijus butą, netgi nebūtina ten vykti, nes įmonė, iš kurios pirksite butą, gali pati prižiūrėti visą namą.

Populiariausi butai – 50 kv. metrų su daline apdaila, jų įrengimas kainuoja apie 300 eurų už kvadratinį metrą. Butas įrengiamas su viskuo – baldais ir buitine technika. Kaip teigia pašnekovė, lietuviai butus Batumyje perka daugiau investicijai, kuri atsiperka per maždaug 4-6 metus.

Butai ant jūros kranto

Jau anksčiau DELFI rašė, kad lietuvių susidomėjimą butais užsienio kurortais iš dalies paskatino ir pigūs skrydžiai, kurių galima aptikti į visas šiltesnių kraštų šalis. Pasidomėjus, kokios skrydžių kainos pateikiamos svetainėje skrendu.lt, paaiškėjo, kad šiuo metu į vieną pusę nuskristi kainuotų apie 135 eurus. Perkant skrydį iškart į abi puses, susidariusi suma siektų apie 250 eurų.

Pavasarį kainos yra šiek tiek didesnės ir bilietai kainuoja nuo 250 iki 300 eurų. Taip pat tai nėra kryptis, kuria gali pavykti nuskristi ir paskristi labai dažnai, mat per mėnesį tėra keli reisai į abi puses.

Palangai konkurencijos nekelia

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad jam teko pastebėti, vis daugiau atsiranda tokių projektų, kurie yra orientuoti į investicijas. Dažniausiai nedidelės kvadratūros, pilnai įrengti butai prie jūros.

„Matome, kad jie reklamuojami ir tarptautinėje spaudoje, ir Lietuvoje, pvz., į Lietuvą skraidančiuose lėktuvuose. Matyt, šitą segmentą kažkas kryptingai ir tikslingai reklamuoja“ – sako M. Statulevičius.

Anot jo, žmonės tiesiog ieško geresnių alternatyvų užsienyje. Jeigu anksčiau žmonės galvodavo apie Bulgariją, Ispaniją, kur butai šiek tiek brangesni, Gruzija tuo tarpu siūlo kiek paprastesnių variantų.

Visgi, pašnekovas mano, kad konkurencijos Lietuvos pajūriui Batumis nekelia, nes iškyla susisiekimo klausimas. Tuo pačiu, kyla ir kitas klausimas – kodėl nepasirinkus buto Odesoje ar kituose kurortuose, kur atstumas yra labai maža kliūtis. Pasak jo, alternatyvų Palangai galima paieškoti ir arčiau.

Mindaugas Statulevičius

„Aš manau, kad tokios tiesioginės konkurencijos nebus. Aišku, jeigu yra butų, kurių kaina 15 tūkst. eurų, tai čia labai konkurencinga kaina, bet reikia žiūrėt, ką už tai gauni. Už tokią sumą, matyt, labai didelės kvadratūros buto negausi. Truputį reikia suprasti tą rinką, kas bus gyventojai, kas bus nuomotojai“, – komentuoja M. Statulevičius.

Jis taip pat siūlo atsargiai vertinti buto atsiperkamumą, nes kai peršama tokia pozityvi informacija, reikia išlikti budriems ir atsargiems. Mat jeigu iki šiol nekilnojamojo turto rinka augo, nereiškia, kad ji ir toliau augs tokiais tempais.

„Ypač Gruzijoje, kuri yra ir politiškai tam tikroje intensyvesnėje teritorijoje, kuri yra priklausoma nuo savo kaimynų. Tas politinis veiksnys yra daug daugiau lemiantis negu pas mus arba Vakarų Europoje. Ukraina, Gruzija susiduria su tuo, tam tikra rizika yra. Aišku, už tai yra tam tikra premija. Bet kad ateinančius penkis metus po 10 proc. turtas iš niekur nieko augs, tai, matyt, taip nebus“, – aiškina M. Statulevičius.

Butai ant jūros kranto

Reikia įvertinti riziką

Pasak jo, turto vertė auga priklausomai nuo daugelio faktorių. Pirmiausia, ar tai yra saugi aplinka, ar yra užsieniečių, kurie atvažiuoja ir investuoja, ar tik vietiniai tą vertę kelia. Svarbu ir atsakyti į klausimą, kodėl kyla vertė: ar tai reiškia, kad daugiau naujų projektų neatsiras. Jeigu tai yra retas, išskirtinis objektas ant jūros kranto ir niekas jo aplink neužstatys ir nepablogins situacijos, tuomet taip, tikėtina, kad vertė išliks ir galbūt augs.

„Mano nuomone, Batumis yra teritorija, kurią dar galima užstatyti, tai jeigu atsiras daug tokių projektų, dėl konkurencinės kovos jų vertė daugiau ar mažiau bus panaši, nebus taip, kad vieno projekto vertė labai stipriai augs, o kitų mažiau. Čia reikėtų blaiviai įsivertinti, pasidomėti ta rinka, tuo labiau, kad tai yra užsienio rinka. Yra galbūt ir etninių, kultūrinių faktorių, kuriuos ne visada gali lengvai vertinti. Pasižiūrėti reikia net ir istorines orų prognozes, koks yra seismingumas ir pan.“, – DELFI sakė M. Statulevičius.

Butai ant jūros kranto

Jis taip pat siūlo paskaityti naujienas, pasižiūrėti istorines nekilnojamojo turto kainas tame regione. Kaip teigia pašnekovas, žmonės dažnai susivilioja maža kaina, todėl gali neįvertini daugybės dalykų. Svarbu pagalvoti ir apie turto likvidumą – kaip greitai bus galima realizuoti turtą, jeigu staiga prireiks pinigų arba paaiškės, kad investicija neatsiperka taip, kaip buvo planuota.

„Likvidumas užsienio rinkose yra labai svarbus, nes kiek žmogus įdeda pinigų, neretai nori taip pat greitai ir atsiimti. O atsiimti savo namų ar kaimyninėje rinkoje yra paprasčiau, tolimoj šaly tai gali būti iššūkiu“, – tikina M. Statulevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (207)