Vertinami ne prasčiau nei barokas
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė teigia, kad šiuo metu savivaldybė neturi planų steigti medinukų parko, tačiau Vilniaus medinių pastatų apsauga vykdoma, pastatais rūpinasi ir jų savininkai.
„Vilniaus miesto medinė architektūra yra vertinga tiek Europos, tiek Lietuvos paveldo kontekste. Europos mastu lietuviškasis medinės architektūros paveldas dėl savo unikalumo ir originalumo yra vertinamas ne mažiau nei lietuviškasis barokas“, – pabrėžė pašnekovė.
Vien centrinėje Vilniaus dalyje yra apie 2000 medinių pastatų. Anot R. Matonienės, 2004–2006 m. buvo atrinkti architektūriškai vertingiausi Vilniaus pastatai. Į šį sąrašą įtraukti Polocko g. 52, Filaretų g. 8, Baltajame skg. 7, Vytauto g. 29, Rūtų g. 6, Čiurlionio g. 33 esantys medinukai. Minėtu laikotarpiu šie unikalūs mediniai pastatai nufotografuoti, atlikti detalūs matavimai, menotyrinis ir pastatų konstrukcijų būklės įvertinimas. 2005–2008 m. laikotarpiu kai kurie jų, t. y. Filaretų g. 8 numeriu pažymėtas, Baltajame skg. 7, Čiurlionio g. 33, Vytauto g. 27 esantys medinukai, sutvarkyti ir atnaujinti.
„Vytauto g. 63, Traidenio g. 35 ir Pušų g. 16 esantys pastatai atnaujinti, 50 proc. kooperuojant savivaldybės ir pastato savininkų lėšas. Nuo 2009 m. savininkai saugotinus medinukus atsinaujina pagal savo išgales“, – sakė R. Matonienė.
Atranda miestiečiai
Išsaugoti mediniai Vilniaus priemiesčiai, tokie kaip Šnipiškės, Žvėrynas, net tokios būsenos, kokios yra dabar, pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjo Alfredo Jomanto, pastaraisiais metais ypač traukia turistus.
„Tiesą pasakius, medinukai vilioja ne tik užsieniečius. Vis daugiau vilniečių domisi miesto istorija. Tiek Šnipiškėse, tiek Žvėryne yra daugybė įdomios ir įvairios stilistikos medinių pastatų. Čia rasime ir dvarelio tipo, ir vilų, ir Zakopanės stiliaus, ir vienaukščių, ir dviaukščių, drožiniais puoštų pastatų. Medinių priemiesčių išsaugojimas yra labai svarbus, visų pirma, miesto istorijai, tad būtų didžiulis praradimas, jeigu jie būtų paaukoti ant nekilnojamojo turto verslo plėtros aukuro, ką jau galime stebėti dalyje Šnipiškių“, – teigė A. Jomantas.
Neabejoja verslo interesu
Pašnekovo teigimu, visi Vilniaus mediniai priemiesčiai yra skirtingi ir patrauklūs, o, atsiradus palankesnėms sąlygoms, jose neabejotinai įsikurtų smulkieji verslininkai.
„Neabejoju, kad, pagerinus infrastruktūrą, ypač Šnipiškėse, čia atsirastų turistų, o ir vilniečių, dirbančių daugiaaukščiuose biurų pastatuose, kurie Šnipiškių sodeliuose mielai išgertų kavos ar papietautų, padaugėtų, juk tai beveik pats miesto centras. Šnipiškės, kaip ir Žvėrynas, keičiasi. Čia stiprėja vietos bendruomenės, kurios pačios ima atrasti ir vertinti savo pastatus bei teritorijas. Tai yra labai skatintinas dalykas. Neabejotinai šis rajonas greitu metu taps dar didesniu traukos centru, išsaugojusiu vaismedžių sodus, gėlių darželius ar net daržovių lysveles bei medinius pastatus, nes jis bus atgaiva ir ramybės oazė visiems, kurie ilgas valandas praleidžia dangoraižių pastatuose ir kurie norės susipažinti su sena ir turtinga šio priemiesčio istorija“, – teigė KPD Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas.
Gerųjų medinių priemiesčių išsaugojimo pavyzdžių nereikia dairytis toli. Išsaugotą medinį kultūros paveldą galima išvysti Rygoje, Taline, visose Skandinavijos valstybėse. Beje, šioje srityje Baltijos ir Skandinavijos valstybės bendradarbiavo nuo pat nepriklausomybės atgavimo, tad, tikimasi, Vilniaus mediniai priemiesčiai nebus išimtis iš taisyklės.
