Vadinamųjų mini NT projektų populiarumo priežastis ir perspektyvas pranešime spaudai apžvelgė UAB „Kelmės energija“ vadovas Saulius Norkevičius ir „Bigbank AS“ verslo paskolų skyriaus vadovė Natalja Kozikienė.
Išskirtinumo paieškos
S. Norkevičiaus teigimu, įprastai mažo NT projekto bendras plotas nesiekia tūkstančio kvadratinių metrų, vertė yra mažesnė nei milijonas eurų, o įrengiamų butų skaičius neviršija dešimties. Tai gali būti tiek nauja statyba, tiek senų pastatų rekonstravimas, padalinimas didesnio ploto butas į kelis mažesnius butus ar dabar madingus loftus, naudojamus ir gyvenimui, ir darbui.
„Tokius projektus vykdančios NT kompanijos vienu metu dažniausiai dirba su vienu objektu. Tai leidžia labiau analizuoti būsimų pirkėjų poreikius, visą dėmesį skirti tik konkrerčiam vienam projektui. Dėl šios priežasties ir pirkėjas sulaukia didesnio dėmesio, skirto būtent jam. Kadangi orientuojamasi ne į masinį produktą, galima pasiūlyti NT sprendimus, kurių vengia didieji statytojai. O ir patys pirkėjai šiuose projektuose ieško gyvenamojo ploto „razinų“: vietos šalia parko ar miško, netoli tekančios upės, galų gale – daug artimesnės, jaukesnės bendruomenės, nei didelio ploto naujakurių erdvėje“, – pastebi S. Norkevičius.
Tiesa, išskirtinesnio, mažame pastate esančio būsto panorusiam pirkėjui teks ir pačiam įdėti daugiau pastangų jį surandant. Mažieji statybų vystytojai savo NT projektų reklamai negali skirti tiek daug lėšų kaip rinkos sunkiasvoriai. Pagrindiniai reklamos šaltiniai – NT skelbimų portalai – tačiau daugiausiai klientų mažuosius NT objektus suranda per draugus, kolegas ar giminaičius.
Didieji mažųjų kredituoti nenori
Iš daugiau nei 8 mlrd. Eur paskolų verslui, kurias suteikė Lietuvos finansų įstaigos, apie 2 mlrd. Eur teko NT sektoriui . Šiuo metu tai vienas įdomiausių ir veržliausiai besivystančių Lietuvos ekonomikos sektorių. Ne viena, ypač smulkesnė įmonė, savo NT projektus vysto už skolintą kapitalą. Štai per 2018 m. I ketv. smulkiam ir vidutiniam verslui paskolų portfelis ūgtelėjo 9,3 proc., kai stambių kreditavimas augo tik 4,1 proc . Nedidelių gyvenamųjų daugiabučių ar individualių namų statybos pagyvėjimą rodo ir tai, kad apžvelgiamą ketvirtį labiausiai augo verslo paskolos iki 250 tūkst. eurų.
Tiesa, kaip sako S. Norkevičius, su nedideliais NT projektais didžiuosiuose bankuose jis nebuvo sutiktas palankiai. „Ketinau paimti 300 tūkst. eurų paskolą, – prisimena verslininkas, – tačiau man buvo pasiūlyta sugrįžti tada, kai projekto vertė bus bent jau pusantro milijono eurų.“
Į pagalbą vystantiems nedidelės apimties NT projektus ateina mažesni kreditavimo rinkos dalyviai: specializuoti paskolų bankai, kredito unijos, sutelktinio finansavimo ir savitarpio skolinimo platformos.
„Kas mėnesį kredito nedidelių NT projektų vystymui į mus kreipiasi apie 9–10 interesantų, – sako Natalja Kozikienė, – iš jų svarstytinų, aišku, yra mažiau. Iš viso nuo 2013 m. su mūsų pagalba jau įgyvendinta per 50 nedidelių NT projektų.“
N. Kozikienė pastebi, kad skirtingai nuo didžiųjų bankų, su kitais paskolų davėjais galima tartis ir dėl 50 tūkst., ir dėl 100 tūkst. eurų dydžio paskolos nekilnojamam turtui statyti ar rekonstruoti. Paskolų palūkanos svyruoja nuo 4 iki 12 proc., nelygu kokia įstaiga kredituoja: specializuoti bankai – pigiau, skolinimo platformos – brangiau. Klientui įprastai skolinama 1–2, kartais 3 metų laikotarpiui, su juo glaudžiai bendradarbiaujama. Specializuoti paskolų bankai taip pat gali suteikti ir didesnę – kelių milijonų eurų – paskolą.
Kadangi finansuojami projektai nedideli, o butai juose neretai nedidelės kvadratūros, toks kredito terminas gavėjams priimtinas. Anot S. Norkevičiaus, mini NT projektas vidutiniškai išvystomas (nuo projekto parengimo, suderinimo, pastatymo ir pardavimo) per pusantrų metų. Jei objektas vykęs, pirkėjas atsiranda labai greitai.
Pirkėjų paveikslas
Kaip pastebi nedidelių daugiabučių vystytojai, pagrindiniai jų pirkėjai – 35–50 metų amžiaus vidutines ir didesnes pajamas gaunantys asmenys, dažniausiai sukūrę šeimas (pastaruosius penkerius metus pastebima tendencija turintiems vaikų grįžti iš užmiesčio į miestą). S. Norkevičius priduria, kad tai dažniau nestandartiškai mąstantys žmonės, besidairantys įdomesnio, savitesnio buto, nemėgstantys didelių daugiabučių šurmulio.
Patalpas mažuose daugiabučiuose perka ir įmonės, ypač jei jos nedidelio ploto ir gali būti pritaikytos komercinėms reikmėms. Štai baigiamame mažajame NT projekte Giedraičių gatvėje, Vilniuje, įmonės įsigijo apie pusę lofto tipo mikrobūstų. „Įdomus faktas, – atkreipia dėmesį S.Norkevičius, – kad dar prieš kurį laiką apie trečdalį butų mini NT objektuose gyventojai pirkdavo ne gyvenimui, o investavimui ir kitiems tikslams. Pastaruoju metu tokių liko mažiau nei penktadalis.“
Kokios perspektyvos?
Tikėtina, kad mini NT projektai ilgainiui tik populiarės, nes laisvų vietų statyboms įdomesnėse miesto vietose vis mažėja. Turėtų trauktis ir butų plotas, nes kinta pati gyvenamojo ploto samprata. Šiuolaikiniai veiklūs lietuviai bute praleidžia ne tiek daug laiko. Prioritetu tampa nedidelis jo atstumas nuo darbo ar pramogų vietų. Tad perkamo būsto plotas jau po truputį traukiasi. Tokią tendenciją fiksuoja ir Lietuvos NT rinką analizuojančios kompanijos.
„Trumpoje perspektyvoje situacija su mažuoju NT tikrai nesikeis, – įsitikinęs S. Norkevičius, – manau, kad laiminti strategija nedidelių NT projektų vystytojams bus orientuotis į išskirtinę sklypo vietą ir atitinkamai priderintą pastato projektą. Be to, laimės tie mini NT vystytojai, kurie šalia buto pirkėjui pasiūlys (o jau ir siūlo) ir papildomą pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, vartojimo kreditus įsigyto buto įrengimui, nes paprastai toks turtas parduodamas tik su daline apdaila.“
Numatoma, kad plėsis ir mažųjų NT projektų geografija. Anot N. Kozikienės, kol kas didžioji dalis mini NT objektų finansuojama ir statoma Vilniuje, tačiau konkuruoti su sostine šioje srityje vis aktyviau pradeda ir Kaunas.
