Jeigu įvyktų tiek sandorių, kiek yra pateikta prašymų (rugsėjo 24 d. duomenimis) subsidijoms gauti, tai pirmojo būsto įsigijimai 16-oje savivaldybių sudarytų mažiausiai ketvirtadalį per pusmetį įvykusių būsto sandorių. Pavyzdžiui, Širvintų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse deklaruotas pirmojo būsto poreikis sudaro daugiau nei pusę pirmojo pusmečio būsto sandorių, o Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus rajonuose – daugiau nei trečdalį. Tai turėtų reikšmingos įtakos šių savivaldybių NT rinkoms.

Parama būstui (lentelė)
Foto: Bendrovės archyvas

Žinoma, negalime šių skaičių vertinti tiesmukai, nes yra daugybė išlygų – dėl riboto subsidijoms skirtų lėšų kiekio procesas užsitęs, ne visi prašantieji paramos ją gaus. Tačiau jaunų šeimų deklaruotą pirmojo būsto poreikį galima laikyti orientyru, analizuojant regionus.

Pavyzdžiui, matome, kad dešimtmečiui apsigyventi regione daugiausiai planuoja gyventojai savivaldybių, esančių šalia ar ne per toliausiai nuo didesnių miestų, kur yra darbo. Panašu, kad jaunų šeimų pirmojo būsto paklausa aiškiau išreikšta tose savivaldybėse, kur sėkmingai veikia laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Pavyzdžiui, Marijampolėje – šios savivaldybės LEZ‘e įgyvendinta viena didžiausių plyno lauko investicijų (Danijos langų gamybos įmonė „Dovista“ į gamyklą investavo 100 mln. eurų ir ilgainiui sukurs apie 1000 darbo vietų). Pagal jaunų šeimų aktyvumą deklaruojant pirmojo būsto poreikį, Marijampolė yra viena iš 5 aktyviausių savivaldybių. Be to, šios savivaldybės NT rinka yra viena aktyviausių pagal santykinį būsto sandorių skaičių tenkantį 1000 gyventojų. Panašią tendenciją matome Panevėžio miesto savivaldybėje, Šiaulių rajono savivaldybėje.

Parama būstui (lentelė)
Foto: Bendrovės archyvas

Parama pirmam būstui nėra tokio reikšmingo dydžio, kad pati savaime paskatintų gyventojus pasilikti arba pritrauktų į savivaldybę naujų gyventojų. Ši parama paskatino greičiau priimti sprendimą tas šeimas, kurios jau apsisprendę gyventi regione ir norėtų pasigerinti sąlygas. O fundamentalus veiksnys, kuris iš tiesų skatina pasilikti ar net pritraukia naujų gyventojų į regiono savivaldybes – darbo vietos.

Šiek teik neramina perspektyvos tų savivaldybių, kuriose atsirado vos keletas norinčiųjų paramos pirmam būstui. Galima svarstyti, kad būstas jose pakankamai pigus ir žmonės išgali jį įsigyti savarankiškai arba nespėjo pateikti prašymų paramai gauti. Bet realesnė prielaida – kad tiesiog nėra nei 10 šeimų, norinčių susieti ateitį su šiomis savivaldybėmis, nes nėra pasilikti skatinančių fundamentalių veiksnių, kaip stabilios ir normaliai apmokamos darbo vietos. Iš šio sąrašo galėtume išskirti Visaginą, kur pramonės įmonių investicijos – medicininių kvėpavimų sistemų kūrimo ir gamybos bendrovė „Intersurgicasl“ – ketina sukurti apie 1000 naujų darbo vietų. Laikas parodys, ar naujos darbo vietos atgaivins tikėjimą šios savivaldybės perspektyvomis.

Parama būstui (lentelė)
Foto: Bendrovės archyvas