„Didžiausias pokytis per šį laikotarpį užfiksuotas Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybėse, kur pinigų butams įsigyti buvo išleista atitinkamai 15 proc. ir 10 proc. daugiau. Tai nestebina, kadangi šiuose miestuose naujo būsto pasiūla augo daugiausiai, kas didina ir bendrą išleidžiamų pinigų kiekį rinkoje“, – pranešime spaudai sakė „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Pasak jo,Vilniuje ir Kaune butams įsigyti išleidžiamų pinigų kiekio augimas fiksuojamas ne tik dėl didesnių pardavimo apimčių (Vilniuje šiemet registruota 7 proc., Kaune – 5 proc. daugiau butų sandorių) ar kylančių jų kainų, tačiau ir dėl augančios naujų butų dalies bendrame sandorių kiekyje.
Šiauliuose ir Panevėžyje per septynis šių metų mėnesius butams įsigyti pinigų išleista 4 proc. daugiau, o Klaipėdoje fiksuojamas 2 proc. sumažėjimas.
„Vis dar vangi naujo būsto plėtra šiuose miestuose ir tuo pačiu išliekanti itin nedidelė naujo būsto dalis bendrame sandorių kiekyje lemia daug kuklesnius, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, pinigų kiekio pokyčius šiais metais“, - teigė R. Reginis.
Anot jo, šiuose miestuose šiemet registruotas mažesnis butų sandorių kiekis (Klaipėdoje ir Šiauliuose registruota 8 proc., о Panevėžyje – 3 proc. mažiau), todėl bendras išleistų pinigų kiekio augimas Šiauliuose ir Panevėžyje iš esmės buvo nulemtas tik dėl sparčiau augusių butų kainų.
„Klaipėdoje per metus butų kainos augo daug lėčiau ir nesugebėjo kompensuoti 8 proc. sumažėjusio butų sandorių kiekio. Todėl uostamiestyje šiais metais fiksuojamas mažesnis pinigų kiekis butų segmente“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3 procento. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc. (birželį metinis augimas sudarė 3,1 proc.).