Vis dėlto, DELFI pasižvalgė, kokį būstą ir už kokią kainą galima įsigyti Salininkuose. Skelbimų portale alio.lt pavyko rasti vos keletą butų, kurių kaina svyruoja nuo 30 iki 80 tūkst. eurų.
Pats pigiausias butas šiame rajone kainuoja 27 tūkst. eurų. Jis yra bendrabučio tipo, užima vos 36 kv. metrus ir turi du kambarius. Pats pastatas, kuriame yra butas, statytas 1964 metais ir turi tik vieną aukštą. Skelbime rašoma, kad virtuvė, vonia ir tualetas yra bendro naudojimo, tačiau dalintis reiktų su tvarkingais kaimynais. Taip pat teigiama, kad šalia yra visos svarbiausios įstaigos – parduotuvės, mokyklos, darželiai, vaistinės, o miesto centras patogiai pasiekiamas viešuoju transportu.
Buto nuotraukas galite pamatyti čia.
Kitame skelbime siūlomas butas brangesnis – kainuoja 37 tūkst. eurų. Jo plotas užima beveik beveik 37 kv. metrus, tačiau tai yra atskiras butas, nėra bendro naudojimo patalpų. Rašoma, jog yra balkonas, drabužinė, rūsys, sandėliukas bei vieta automobiliui, o butas parduodamas su visais baldais bei namų apyvokos prietaisais.
Buto nuotraukas galite pamatyti čia.
Parduodamų namų pasirinkimas yra šiek tiek didesnis, o ir kainų spektras – daug platesnis. Priklausomai nuo būklės bei įrengimo, Salininkuose galima įsigyti namą nuo 20 iki 200 tūkst. eurų.
Pats pigiausias šiame rajone parduodamas namas kainuoja 20 900 eurų. Tiesa, jį labiau tiktų vadinti nedideliu sodo nameliu, nes užima vos 30 kv. metrų. Name yra du kambariai, veranda, virtuvėlė bei sandėlys. Skelbime rašoma, kad namui priklauso 8 arų sklypas,yra įvesta elektra, netoliese važinėja viešasis transportas.
Namo nuotraukas galite pamatyti čia.
Brangiausias parduodamas namas šiame rajone kainuoja 229 tūkst. eurų. Namo plotas siekia daugiau nei 200 kv. metrų ir yra pakankamai naujas – statytas 2006 metais. Namas mūrinis, šildomas kietu kuru, yra vandentiekis, elektra. Namas parduodamas kartu su baldais, įrengtos šildomos grindys bei židinys. Skelbime rašoma, kad yra pasodinta daug dekoratyvinių krūmų, medžių bei vaiskrūmių, įrengta vejos laistymo sistema, taip pat yra šiltnamis bei pirtis.
Teigiama, jog namo statybai ir įrengimui buvo naudojamos tik kokybiškos medžiagos, sudėti plastikiniai langai, medinės grindys bei akmens masės plytelės. Nurodoma, jog jis yra ramioje, gražioje kaimynystėje, tačiau miesto centras nesunkiai pasiekiamas per keliolika minučių.
Erzina didelis triukšmas
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, jog šiuo metu Salininkuose aktyviai nėra vystomi nei kokie nors komerciniai, nei gyvenamosios paskirties projektai. Daugiau dominuoja individuali privačių asmenų pavienė statyba.
„Salininkai yra buvusi kolektyvinių sodų teritorija, kadangi ten yra nedideli segmentuoti sklypai, nekilnojamojo turto vystytojams nėra potencialo vystyti daugiaaukštę statybą ar didesnius kvartalus. Aišku, įtakos turi ir rajono vieta, nes tai yra miesto pietinė dalis, prie pat oro uosto, kuri patenka į lėktuvų kilimo ir tūpimo triukšmo zoną, kurioje tas triukšmas yra bene didžiausias. Yra ir tam tikri apribojimai gyvenamajai statybai“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, pagal naująjį Vilniaus bendrąjį planą Salininkuose yra tam tikros vietos, kuriose galėtų vykti intensyvesnė gyvenamoji statyba, todėl tam tikra perspektyva rajonui augti yra. Tačiau šiuo metu aktyvi statybų zona pasibaigia ties Eišiškių plentu.
Daugiausia žmonių šiame rajone namus sau statosi patys. Kalbant apie komercinės paskirties objektus, tai be keleto parduotuvių ir paslaugų sektoriaus įmonių, nieko nėra. M. Statulevičius sako, kad pries gerus 10-12 metų Salininkuose buvo planuojama vystyti didelę gyvenamųjų namų teritoriją, tačiau savivaldybė nedavė leidimo keisti teritorijos paskirties, todėl projektas taip ir liko neįgyvendintas.
„Rajoną reikėtų vertinti per kaimynystę. Jeigu oro uosto zona nesiplėstų ir nebūtų tiesiamas šalia rezervinis kilimo-tūpimo takas, ten tikrai atsiras patraukli vieta kurtis paslaugų, aptarnavimo įmonėms. Pavyzdžiui, logistikos įmonėms, biurams ir pan. Tokiu atveju, ten kurtųsi darbo vietos ir žmonėms atsirastų noras gyventi šalia – kad nereikėtų važinėti per visą miestą, nes dabar susiekimas, nors ir nėra blogas, jis nėra ir labai greitas“, – mano M. Statulevičius.
Jaunimo pritraukia nedaug
Anot eksperto, rinka Salininkuose nėra aktyvi – naujakuriams reikia rinktis iš jau pastatytų ir daugiausia individualios statybos projektų. Senesnės statybos būstų kainos svyruoja nuo 500 iki 900 eurų už kvadratinį metrą, panaši kaina yra ir naujos statybos, tačiau neįrengtų būstų. Sklypų, tinkamų individualiai statybai, kainos už arą varijuoja tarp 1,5 iki 3 tūkst. eurų.
„Kadangi tai yra Vilniaus pakraštys, kainos yra neblogos – jeigu vertintume miesto perspektyvoje. Yra tam tikri apribojimai, kurie žmonėms sukelia rūpesčių, pvz., jau minėtas triukšmingumas, kai kam galbūt ir aplinka, nes vis tiek ten daugiau gyvena vyresnio amžiaus žmonės, jaunimo ten yra labai nedaug. Jaunimas daugiausia ieško būsto ten, kur gali rasti panašių į save. Tačiau ten yra didelės rekreacinės zonos, miškai, parkai, kur galima leisti laiką“, – sako pašnekovas.
Nors galima rasti keletą išskirtinai prabangių variantų, daugiausia, pasak M. Statulevičiaus, Salininkuose gyvena vidutines pajamas uždirbančių žmonių, dominuoja ekonominės klasės būsto segmentas. Pats rajonas, kaip ir daugelis kitų, yra pakankamai senas, o jame gyvenantys žmonės čia įsikūrę visą savo gyvenimą.
Gajūs neigiami stereotipai
Įmonės „Real Data“ direktorius Arnoldas Antanavičius mano, kad Salininkai tikrai nėra viena iš populiariausių naujakurių krypčių, nes rajoną gaubia labai daug stereotipų.
„Visų pirma todėl, kad tai yra pietinė Vilniaus dalis, kuri visada buvo mažai patraukli, apie kurią vis dar gajūs neigiami stereotipai – pramoninė zona, oro uostas, čigonų taboras, prasta kaimynystė ir t.t. Salininkai yra viso to dalis, tad natūralu, kad ne visiems naujakuriams tai tinka. Vyrauja stereotipai, kad tai yra gana nepatraukli lokacija gyventi, nes žmonės bijo dėl nusikalstamumo, čigonų taboro įtakos ir pan., bet ten gyvenantys žmonės dalinasi visai priešinga patirtimi – jaučiasi labai saugiai, o nusikalstamumo lygis tikriausiai vienas žemiausių sostinėje “, – mano A. Antanavičius.
Jis taip pat kaip vieną iš pagrindinių rajono problemų įvardija oro uosto, lėktuvų triukšmo ir pan. įtaką gyvenvietės patrauklumui. Būstas čia taip pat nėra toks likvidus kaip kituose rajonuose, todėl esant poreikiui gali būti daug sunkiau jį parduoti nei patrauklesniuose rajonuose. Kita verus, tai yra gana ramus, žalias ir neperkrautas gyventojų rajonas, iš kurio susisiekimas su miesto centru yra visai nesudėtingas, todėl, anot pašnekovo, pietinė Vilniaus dalis tikrai turi potencialo.
A. Antanavičiaus teigimu, Salininkuose senos statybos butai kainuoja 15-20 proc. mažiau nei miegamuosiuose Vilniaus mikrorajonuose: Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Pašilaičiuose ir pan., o naujos statybos namų kainos yra iki 10 proc. mažesnės lyginant su kitomis periferinėmis populiaresnėmis Vilniaus vietomis, pavyzdžiui Pilaite arba Tarande.
„Greitų pokyčių nereikėtų tikėtis, bet tam tikro potencialo galima įžvelgti, nes miestui stipriai tankėjant vakarinėje ir šiaurinėje dalyse, vis daugiau potencialo atsiveria mažai išnaudotose pietinėje ir rytinėse dalyse. NT plėtotojai vis dažniau dairosi į šias dalis, daugėja investicijų, naujų projektų, tad su laiku jų prestižas ir patrauklumas turėtų augti“, – aiškina specialistas.
