DELFI redakciją pasiekė informacija, jog būtent toje vietoje, kurioje planuojamos statybos, taršos lygis stipriai viršija nustatytas normas. Lietuvos geologijos tarnybai 2017 metais pateiktoje šios teritorijos preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad šioje teritorijoje plačiausiai paplitusi tarša gyvsidabriu, kurio gyvenamosioms teritorijoms leistinos koncentracijos grunte viršijimas buvo nustatytas 17 iš 28 gręžinių (29 iš 42 bandinių (69 proc.) Leistinas vertes čia gyvsidabris viršija iki 9,4 karto. Taip pat nustatyta vario leistinų koncentracijų viršijimas iki 11,7 karto, švino – iki 6,3 karto, kadmio – iki 1,7 karto, alavo – iki 7,9 karto.

Sutvarkyti teritoriją įmanoma

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teigia, jog detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinamojoje išvadoje Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad „remiantis „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų“ 28.2 punktu, turi būti parengtas bei nustatyta tvarka patvirtintas užterštos teritorijos tvarkymo planas ir, juo vadovaujantis, sutvarkyta užteršta teritorija. Departamentas Planui pritarė ir jis šiuo metu yra įgyvendinamas.

Pagal Planą, užteršo grunto teritorijos tvarkymas bus vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas apims šiaurės vakarinę ir dalį centrinės sklypo dalies, o antrasis – kitą dalį centrinės ir pietinę sklypo dalį. Kai tik žemės paviršius bus atlaisvintas nuo pastatų ir kitų dangų, bus pradedami grunto iškasimo darbai. Visas iškasimo zonoje pašalintas gruntas laikinai bus sandėliuojamas pietinėje sklypo dalyje ir ten tvarkomas.

Iškasus gruntą ketinama atlikti kontrolinį ekogeologinį tyrimą ir pateikti jį LGT. Pabaigus visus darbus, tarnybai bus pateikiama galutinė teritorijos tvarkymo ataskaita.

LGT vyriausiasis specialistas Jonas Satkūnas gali nuraminti būsimus gyventojus teigdamas, jog tokio užterštumo teritoriją tikrai įmanoma sutvarkyti, viskas priklauso nuo paties tvarkymo plano ir nuo to, koks yra užterštumo lygis.

„Tiesą pasakius, apie tą situaciją aš nežinau. Pirmiausia turi būti padaryti ekogeologiniai tyrimai – ar jie pakankamai detalūs ir tikslūs. Nuo to priklauso sutvarkymo ir valymo planas. Sutvarkyti, žinoma, ne tik įmanoma, bet ir reikia“, – teigia J. Satkūnas.

Potencialių aktyvių taršos židinių nėra

Kaip pranešė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, „Eika“ kol kas neturi statybos leidimo vystyti gyvenamąjį kvartalą minėtoje teritorijoje. Šiuo metu yra vykdomi griovimo darbai. Inspekcija patvirtina, jog jokie įstatymai nėra pažeidžiami.

„Patikrinimo metu sklype dirbo du sunkiasvoriai transporteriai, griaunant pastatus veikė stacionarus laistymo įrenginys, mažinantis susidarančių statybinių dulkių srautus. Statybinis laužas buvo rūšiuojamas ir kraunamas į konteinerius. Pastatų, besiribojančių su gretimų žemės sklypų statiniais griovimas nevyko. Atliekant tikrinimą Inspekcija įspėjo Rangovo atstovą, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, laikymosi“, – DELFI nurodė Ligita Luščiauskaitė, Inspekcijos atstovė spaudai.

Paklausus, kodėl nuspręsta statyti gyvenamosios paskirties pastatus tokio aukšto užterštumo lygio teritorijoje, „Eika“ atsakė, jog buvusioje kartono gamyklos teritorijoje nėra potencialių aktyvių taršos židinių, kurie galėtų teršti aplinką. Teritorijoje nustatyta grunto tarša yra istorinė, nesusijusi su pramonine veikla, susikaupusi per kelis šimtmečius klostytame Vilniaus senamiesčio pakraščio kultūriniame sluoksnyje kaip buitinės žmonių veiklos pasekmė, kaip ir didžiojoje dalyje Naujamiesčio. Teritorijoje planuojama gyvenamųjų namų statyba tik pagerinus ekologinę teritorijos būklę, siekiant sumažinti galimą pavojų žmonėms ir aplinkai.

Svarbiausia – pašalinti gyvsidabrį

Tai, jog tokią teritoriją tvarkyti yra būtina, klausimas net nekyla. Vis dėlto, pagrindinis klausimas išlieka – ar pavojingos medžiagos, esančios grunte, po kurio laiko nepradės kenkti gyventojų sveikatai ir ar teritoriją įmanoma sutvarkyti taip, jog potencialūs pavojaus židiniai būtų panaikinti visam laikui?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sviekatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad teršalai, esantys grunte, galėtų sukelti pavojų tuo atveju, jei patektų į orą, maistą arba dėl tiesioginio kontakto.

„Teršalai į orą gali patekti kartu su dulkėmis arba tiesiogiai garuodami, į maistą – tiesiogiai per gruntu užterštus maisto produktus, ar per produktus užaugintus užterštame grunte, tiesiogiai (aktualu mažiems vaikams) per gruntu užterštus žaislus, rankas, kai grunto dalėlės teisiogiai patenka į burną. Lietuvos higienos norma nustato pavojingųjų cheminių medžiagų ribines vertes dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai.

Vietovėje, kurioje neauginami maistui vartojami augalai ir neišgaunamas geriamasis vanduo, svarbus yra teršalų patekimas per orą. Ši higienos norma taikoma teritorijų dirvožemiui, kai jose planuojama statyti gyvenamuosius, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis ir laboratorijas), gydymo, viešbučių, poilsio paskirties pastatus, sporto paskirties inžinerinius statinius – aikštynus ir stadionus, naudojamus sportui ir kūno kultūrai atvirame ore, pastatus“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Kaip ji teigia, iš minėtų teršalų gyvsidabris į orą gali patekti ne tik su grunto dulkėmis, bet ir garuodamas. Dėl to svarbu įvertinti ne tik gyvsidabrio koncentraciją dirvožemyje, bet ir aplinkos ore. Gyvsidabrio poveikis sveikatai priklauso nuo gyvsidabrio formos (metalinis gyvsidabris, ar jo junginys), jo kiekio, veikiamo asmens amžiaus, poveikio trukmės, gyvsidabrio patekimo kelio, veikiamo asmens kitų ligų. Metalinis gyvsidabris toksiškai veikia nervų (centrinę ir periferinę), virškinimo, imuninę sistemas, plaučius, odą ir akis.

„Techniškai užterštą zoną sutvarkyti įmanoma, pašalinant užterštą dirvožemį ir jį pakeitus švariu dirvožemiu. Dėl gyvsidabrio turėtų būti sprendžiama atskirai, nustatant tikslų jo paplitimą (gylį), šalinant ne tik užterštą dirvožemį, bet, esant reikalui, ir gilesnius užteršto grunto sluoksnius“, – užtikrina pašnekovė.