Nekilnojamojo turto vystytojai teigia, kad vaikus auginančios šeimos ypatingai daug dėmesio kreipia į laisvalaikiui skirtas zonas ir vaikų žaidimų aikšteles, kuriose kartu laiką leisti gali visa šeima. Negana to, nori, kad erdvės žaidimams būtų saugios, jose vaikams žaisti būtų įdomu, o aikštelės atliktų ir lavinamąją funkciją, rašoma pranešime spaudai.
Laisvalaikį lemia ir namo aplinka
Architektės Eugenijos Balaišienės teigimu, projektuotojai visuomet skiria dėmesį gyvenamųjų namų kvartalų infrastruktūrai – neatsitiktinai nuo sovietmečio užsilikę daugybė senų poilsio zonų ir žaidimo aikštelių. Nors pastaraisiais dešimtmečiais dėl didžiulio naujų būstų poreikio ne visuomet buvo atsižvelgiama į šių zonų išlaikymą, dabar vis daugiau tokių aikštelių „grąžinama“ gyventojams.
„Gyvenamuosiuose rajonuose ir skirtingose miesto erdvėse gera matyti vis daugiau atnaujinamų ar naujai įrengtų šeimos poilsio aikštelių. Vertinant iš architekto perspektyvos – jos privalomos, nes gyvenamojo namo aplinka lemia, kaip gyventojai galės leisti laiką šalia namų. Būtinos ne tik specialios žaidimo aikštelės, bet ir elementari infrastuktūros „higiena“ – pasivaikščiojimui skirti takai, suolai, įvairūs apželdinimo sprendimai“, – pasakoja E. Balaišienė.
Turi atlikti ir bendruomeninę funkciją
Tokie gyvenamųjų namų aplinkos sprendimai turi įtakos būstus įsigijusių žmonių gyvenimo kokybei. Jei iš pirmo žvilgsnio šių erdvių planavimas atrodo paprasta užduotis, nekilnojamojo turto vystytojai teigia, jog optimaliam sprendimui tenka įdėti nemažai pastangų. Toli gražu ne pirmas pasitaikęs laisvesnis plotas yra tinkamas poilsio zonai, tenka įvertinti daugybę kriterijų.
Visų pirma, poilsiui ir vaikams skirtos zonos turi būti atskirtos – tik tuomet poilsiui į kiemą išėjusių gyventojų netrukdys vaikų šurmulys, pasakoja statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ būsto verslo vadovas Gytis Jakučionis. Nemažiau svarbu – kad mažieji gyventojai kieme žaistų saugiai.
„Vaikų žaidimų aikštelę visuomet projektuojame priklausomai nuo vietos. Greta vaikų aikštelės neturi būti statomi automobiliai, pravažiavimo zonos taip pat turi būti atokiau. Tuomet aikštelė bus saugi ir patogi ne tik vaikams, bet ir tėvams. Projektuodami tokias zonas rūpinamės, kad tėvams buvimas su vaikais kieme nekeltų įtampos, ir kad visi galėtų leisti laiką patogiai, atsipalaidavę“, – apie vaikų žaidimo aikštelių įrengimą aiškina G. Jakučionis.
Žaidimų aikštelės saugumą lemia ir joje naudojamos medžiagos – sertifikuotos, patvarios, kokybiškos, atitinkančios ES kokybės standartus. Kiekvieną laipynių ar sūpynių detalę privalu apgalvoti, kad vaikai nepatirtų sužeidimų.
Pasak G. Jakučionio, vaikų aikštelės atlieka ir bendruomeninę funkciją. Vaikus lydintys tėvai susipažįsta, dažniau pabendrauja – taip stiprėja namo gyventojų tarpusavio ryšiai. Galiausiai, saugios ir patrauklios vaikų žaidimo aikštelės bei vaikų poreikis žaisti šeimas skatina dažniau būti gryname ore.
Aikšteles kuria remdamiesi moksliniais tyrimais
Kaune ant Neries kranto vystomam Piliamiesčiui bei gyvenamųjų namų projektui Vilniuje „Raitininkų sodas“ lauko ir vaikų žaidimų erdves kuriančios bendrovės „Fixman LT“ vadovė Inga Liudvinavičienė teigia, jog pastarosios savo funkciją geriausiai atlieka tuomet, kai skatina vaikų kūrybiškumą, yra pritaikytos skirtingo amžiaus vaikų poreikiams ir yra tinkamos keliems žaidimams.
Kaip priduria architektė E. Balaišienė, dėl šių priežasčių žaidimų aikštelės turi būti kuriamos atsižvelgiant į konkrečios vietos ypatumus, nepakanka tiesiog kopijuoti vieno pasiteisinusio sprendimo.
„Vaikų žaidimų poreikis yra begalinis, tad ir žaidimo erdvių sprendimų įvairovę gali riboti tik fantazija. Kurdami aikšteles, vadovaujamės mokslinių tyrimų, atliekamų Suomijoje, kitose šalyse, išvadomis. Pasitelkę tokią informaciją, kuriame erdvę, kurioje vaikai gali improvizuoti teminius žaidimus pagal jų amžiaus grupę, ir taip lavinti kognityvinius bei socialinius įgūdžius“, – apie aikštelių įrengimą pasakoja I. Liudvinavičienė.
Kartais pakanka tinkamai išdėlioti kelis skirtingus objektus, prie kurių vaikai gebės susikurti žaidimams skirtą virtuvę, namą, parduotuvę, mokyklą ar čiuožyklą. Svarbiausia, jog žaidimų aikštelė leistų vaikams saugiai žaisti be suaugusiųjų tiesioginio įsikišimo, jiems stebint vaikus iš toliau, – tuomet mažieji norės čia sugrįžti kasdien. I. Liudvinavičienė pabrėžia, jog negalime pamiršti ir paauglių. Jiems reikalinga didesnė aikštelės erdvė, nes prireikia krepšinio bei kitų lauko žaidimo zonų.
Po truputį atsinaujinant miestui moderniais gyvenamųjų namų kvartalais, keičiasi ir kiemai. Pasak Gyčio Jakučionio, namų aplinka tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis namus.
„Namų erdvė plečiasi. Norime gyventi jaukiai, gražiai ne tik savo namuose, bet ir aplink juos – matyti gražų vaizdą pro langą, jaustis ramiai, išleidus į kiemą žaisti savo vaikus ar, galų gale, su kaimynais prisėsti pasišnekučiuoti kieme. Pastebime, kad gyvenimo kokybei gerėjant gyventojai tampa bendruomeniškesni. Tad galima tikėtis, kad ateityje atsižvelgdami į gyventojų poreikius namų aplinkai bus skiriama dar daugiau dėmesio ir didesnės investicijos. Po truputį atsinaujinant miestams senąsias sovietines žaidimų aikšteles pakeis ir naujos, modernios“, – apibendrina G. Jakučionis.
