„Labai džiaugiamės tokiu „Neries ardų“ įvertinimu ir dėkojame už jį organizatoriams. Tai yra projektas, kurį kūrėme lyg sau, ir jis viršijo mūsų lūkesčius. Puiku, kad tai įvertino ir konkurso komisija“, – pranešime spaudai sakė „Citus“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas.

Sėkmės ingredientai – idėja, vieta, kokybė

M. Vanago teigimu, projekto išskirtinumai – konkrečiam segmentui skirta projekto koncepcija, unikali lokacija ir aukšta statybų, medžiagų bei sprendimų kokybė.

„Projekto idėją kūrėme netradicinėje vietoje: tai – nei Lazdynai, nei Karoliniškės. Tačiau projektas stovi prie pat Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, o iki Neries – tik 40 m. Už kurios plyti Vingio parkas. Taigi „Neries ardų“ gyventojai – gamtos pasiilgę, tačiau miesto palikti nenorintys žmonės“, – pasakojo jis.

Trijų mažaaukščių namų kompleksas pasižymi į aplinką įsiliejančia architektūra. Bendrovės vadovo teigimu, didesnis projektas, paprasčiausiai, nebūtų tilpęs numatytame sklype, nebūtų derėjęs prie aplinkos. Jo privatumas ir tvarūs sprendimai leido neprestižinėje vietoje sukurti „premium“ segmento būstus. Projektą sukūrė Vilniaus architektūros studija: Vytautas Augustinavičius, Giedrė Mekaitė, Juozas Vaškevičius, Algimantas Pliučas.

Kiekvieno „Neries ardų“ buto išdėstymas – unikalus. Kiekvienas butas turi kiemelius arba didžiulius 15 – 30 kv. m ploto balkonus, atveriančius vaizdą į miško arba upės pusę. Projekto „vinis“ – pontoninė valčių prieplauka Neryje, kuria galės naudotis „Neries ardų“ gyventojai ir jų kaimynai.

Projektas "Neries ardai"
Foto: Bendrovės archyvas

Susidūrė su iššūkiais

Projekto koncepciją ir jos išpildymą įvertino ir klientai – per pirmą mėnesį buvo rezervuota beveik trečdalis, per keturis – du trečdaliai, o per devynis – beveik 90 proc. butų. Tačiau tuomet įmonė susidūrė su iššūkiais – po tendencingų kaimynystėje gyvenančių žmonių skundų ir bandymų paveikti per žiniasklaidą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija net norėjo naikinti neva neteisėtai Vilniaus savivaldybės išduotą statybos leidimą.

„Sklypo su projektu ir statybų jam leidimu įsigijimas negarantuoja sklandaus projekto vystymo. Skirtingas leidimus statyboms išduodančių ir jas prižiūrinčių institucijų teisės aktų traktavimas bei skirtingų metodikų taikymas sudaro galimybes teisiniam šantažui. Būtent į tokią situaciją, pusei metų „užšaldžiusiai“ projektą, kainavusiai mums net tik beveik 400 000 eurų tiesioginių nuostolių, bet ir sukėlusias reputacijos rizikų, buvome patekę mes“, – apie iššūkius, su kuriais teko susidurti „Neries ardų“ projekte, pasakojo įmonės vadovas.

M. Vanagas pasakojo, kad dažniausias sprendimas tokiomis aplinkybėmis būna teisminiai ginčai, tačiau „Citus“ pasirinko kitą būdą. Užmezgus dialogą su visomis suinteresuotomis institucijomis, atlikus jų reikalaujamas projekto korekcijas bei ištaisius neatitikimus, atsiradusius dėl skirtingų metodikų taikymo, situacija buvo išspręsta.

„Teismas gal ir būtų apgynęs mūsų tiesą, tačiau po ilgo, varginančio ir labai brangaus maratono liktume basi ir tuščiomis rankomis. Turėjome suktis diplomatiniais būdais. Džiaugiamės, kad pavyko visas institucijas susodinti prie vieno stalo, emocijas palikti nuošalyje, o remtis racionaliais argumentais. Padėjo ir projekto sėkmė – institucijos įvertino, kad daugybė žmonių jau buvo rezervavę butus, o dar ilgesnis projekto „užšaldymas“ jiems būtų sukėlęs milžiniškų rūpesčių. Daug jėgų skyrėme bendravimui su šiais klientais – jie juk pusę metų laukė“, – sakė Mindaugas Vanagas.

Šiuo metu įmonė vykdo galutines visiško projekto statybų užbaigimo registravimo procedūras. Projekte liko 11 laisvų butų.

Projektas "Neries ardai"
Foto: Bendrovės archyvas

Vertina tvarumą

Vienas konkurso komisijos narių Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad tokie konkursai skatina vystytojus ieškoti naujų sprendimų, kurti ilgalaikę vertę ir vystyti vis geresnius projektus.

„Dalyvauju ne vienoje komisijoje ir vertindamas projektus visada žiūriu iš dviejų perspektyvų. Pirmiausia, ieškau projektų, kurie kurtų emociją, kuriuos vystant pagalvota apie ten gyvensiančius ar dirbsiančius žmones. Stengiuosi vertinti projektus iš šių žmonių pozicijos. Taip pat svarstau, kaip projektas atrodys po penkerių ar dešimties metų – ar tai tvarūs sprendimai“, – savo kriterijus atskleidė M. Statulevičius.

Jo įsitikinimu, labai daug lemia vystytojo strategija ir požiūris į savo projektus: tie, kurie yra pasiryžę nueiti „papildomą mylią“ investuodami į ilgalaikius, tvarią vertę užtikrinančius sprendimus, o ne kuo didesnį plotą, užtikrina ir visos nekilnojamojo turto rinkos vystymąsi ir patrauklumą bei nubrėžia tobulėjimo gaires ateičiai.