„Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus virtualioms valiutoms pardavėjai suprato, kad suteikti galimybę pirkėjams atsiskaityti šiuo pažangesniu būdu yra šansas patraukti tam tikros tikslinės auditorijos dėmesį ir „susigeneruoti“ papildomą žinomumą. Visgi, teisiniu požiūriu daiktų pirkimas už virtualią valiutą yra komplikuotas, nes valstybės institucijų ir įstatymo požiūriuvisų pirma – tai nėra pinigai“, – pranešime spaudai sako M. Tamošiūnas.
Anot M. Tamošiūno, menkai tikėtina, kad toks valstybės požiūris į virtualiąsias valiutas greitu metu pasikeis, nes istoriškai pinigų išleidimas į apyvartą yra išimtinė valstybių teisė.
Išeitis – mainų sandoris
Pasak advokato, norint įsigyti daiktą už turimą kriptovaliutą vietoje įprastos pirkimo–pardavimo sutarties būtų galima pasirašyti mainų sutartį, kuria pirkėjas įsipareigoja tam tikrą daiktą ar paslaugą keisti į sutartą kriptovaliutos kiekį. Dokumente įprastai turėtų būti aprašyta kaip vyks turto perdavimas, iš kurios sąskaitos į kurią bus pervedama virtuali valiuta ir panašiai.
Sudarant tokį mainų sandorį, vertėtų turėti galvoje tai, kad mainų sandoris mokestiniu požiūriu prilyginamas dviems pirkimo–pardavimo pardavimo sutartims. Tokiu atveju laikoma, kad tiek daikto pardavėjas parduoda daiktą, tiek ir kriptovaliutos savininkas parduoda turimą kriptovaliutą. Taigi, išmainius kriptovaliutą į kitą turtą, teks deklaruoti kriptovaliutos (finansinio turto) pardavimo pajamas, lygias mainais už ją gauto daikto vertei. Ypač tai aktualu tiems, kas kriptovaliutą ne įsigijo, o „iškasė“, nes pagal Lietuvos mokesčių administratoriaus požiūrį kriptovaliutą iškasus pajamos neatsiranda – jos atsiranda tik iškastą valiutą pardavus.
Įsigyti namą Lietuvoje gali būti misija neįmanoma
Jei kilnojamojo daikto pardavimą už kriptovaliutą galima įgyvendinti per paprastos rašytinės formos mainų sandorį, nekilnojamojo turto pardavimo atveju tektų įveikti dar vieną barjerą – rasti notarą, kuris sutiktų tokį sandorį tvirtinti.
Pasak M. Tamošiūno, norint įsigyti NT, neišvengiamai teks apsilankyti pas notarą pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimui ir būtent šiame žingsnyje pirkinys gali „įstrigti“. Minėta, kad virtualioji valiuta nėra laikoma pinigais. Civilinis kodeksas nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas įsigyjamas už pinigus, todėl joks notaras pirkimo pardavimo sutarties, kurioje numatomas atsiskaitymas kriptovaliuta, netvirtins.
M. Tamošiūnas teigia, kad šį įstatymo ribojimą praktikoje kartais bandoma „apeiti“ tiesiog sutartyje nurodant, kad už perkamą daiktą atsiskaityta iki sandorio sudarymo, tačiau daugelis notarų ir tokiu atveju reikalauja norodyti, kokia forma atsiskayta (grynaisiais, pavedimu ar pan.). Mainant daiktus pagal mainų sutartį, šiuo atveju keičiant NT į bitkoinus, problemų taip pat gali kilti, nes notaras neturi galimybės patikrinti ar sandoris įvykdytas, t.y. ar bitkoinai buvo pervesti, kas slypi už juos pervedusio blokų grandinės piniginės adreso ir pan. Todėl kyla daug klausimų ir rizikų, kurias prisiimti bus linkęs anaiptol ne kiekvienas notaras.
„Norint įsigyti NT už kriptovaliutas visų pirma reikėtų rasti notarą, kuris ne tik domisi naujausiomis tendencijomis, bet ir yra pasirengęs prisiimti tam tikras rizikas. Šiuo metu, kol Lietuvoje dar neturime aiškaus reguliavimo ir tam tikrų institucijų pozicijos, visgi atsiskaitymo virtualiomis valiutomis už prekes ar paslaugas galimybės yra labiau teorinės, nei praktinės“, – teigia M. Tamošiūnas.
