Kaip rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys, turtas namuose dažniausiai būna apgadinamas užliejus vandeniui (55 proc. įvykių). Nemažą dalį potencialios grėsmės – 21 proc. – būstų savininkams sudaro įvairios gamtos jėgos. Tuo metu visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad būstų savininkai dar nėra tinkamai apsisaugoję nuo kylančių grėsmių. Tik kas penktas savo namuose turi vietinį gaisro detektorių, o vietine apsaugos sistema naudojasi kas dešimtas šalies gyventojas.
„Iš tyrimų matome, kad savo būstus papildomai saugo tik gana retas šalies gyventojais. O tie, kurie saugosi, nepagalvoja apie visas grėsmes. Nuo visapusiškos apsaugos juos atbaido ne tiek nežinojimas apie papildomas, pavyzdžiui, vandens grėsmes, kiek pasiūlos nebuvimas. Net saugumo sistemas prioretizuojantys gyventojai šiandien namuose pasigenda visapusės apsaugos, o kiti baidosi pernelyg sudėtingo apsaugos įsirengimo proceso, investicijų į saugumo įrangą ar abejoja tokios sistemos teikiama nauda“, – teigia Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ vykdantysis direktorius.
Didelė apsaugos sistemų įsigijimo ir įsirengimo kaina atbaido net 42 proc. apklaustų šalies gyventojų, o du trečdaliai apklaustųjų (73 proc.) nori kontroliuoti viską, kas vyksta namuose ir turėti galimybę savarankiškai reaguoti į galimus pažeidimus. Be to, kaip dar vieną turimų apsaugos sistemų trūkumų beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) nurodo vandens nutekėjimo detektorių nebuvimą, o 39 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų kaip trūkumą mato savo apsaugos sistemų neišmanumą: nėra galimybės nuotoliniu būdu valdyti sistemų ar realiu laiku gauti pranešimų.
Išmani apsauga praktiškai nuo visko
Bendrovė pristatė išmaniosios apsaugos sprendimą: „Vis didesnė mūsų klientų dalis savo kasdienybėje siekia kuo daugiau išmanumo, ne išimtis ir namų apsauga. Daugelį svarbių veiksmų – nuo finansų tvarkymo iki viešbučių rezervacijų – atliekame išmaniuoju telefonu, todėl tokių galimybių tikimės ir iš kitų paslaugų tiekėjų“, – sako P. Kuisys.
„Nors bendra tendencija rodo, kad būstus turintys žmonės suskubo įsirenginėti dūmų detektorius, didžioji jų dalis apie pavojų, nebūdami namuose, nesužinos. Be to, vandens užliejimo pavojus, dėl kurio į draudikus po nelaimės kreipiasi daugiau nei pusė nukentėjusiųjų, išlieka. Šiuo atveju paslaugos vartotojai per programėlę galės ne tik sužinoti, kad suveikė kuris nors detektorius, bet ir iškart sureaguoti. Manome, kad šio sprendimo dėka didžiosios dalies su namų saugumu susijusių nelaimių pavyks išvengti ar bent sumažinti jų padaromą žalą“, – sako P. Kuisys.
Visos prevencinės priemonės po vienu „stogu“
Anot P. Kuisio, norintys apsaugoti savo būstą, pirmą kartą gauna visus apsisaugojimo būdus iš vienų rankų: „Kurdami sprendimą didelį dėmesį skyrėme ir partneriams. Jeigu būste esantys detektoriai suveikia, vartotojas gaus pranešimą, o saugos tarnybos jau vyks į jo būstą. Jeigu nelaimės išvengti nepavyksta nepaisant visų prevencinių priemonių ir vis tiek patiriama žala – ją padengia turto draudimas. Taigi, visa saugumo paslauga veikia kompleksiškai.“
Patarimai, kaip prevenciškai apsaugoti savo namus
Žinoma, net ir turint pačią išmaniausią apsaugą, reikia nepamiršti elementarių, tačiau veiksmingų apsisaugojimo būdų, kurie priklauso nuo mūsų pačių:
1. Neskelbkite apie savo išvykimą viešai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. Savo saugumo nustatymus sureguliuokite taip, kad jūsų skelbiamų įrašo nematytų visi žmonės, o tik draugai.
2. Patalpų išorėje užklijuokite lipdukus, kad jos yra saugomos.
3. Stenkitės periodiškai patikrinti savo vamzdžių bei namuose esančių buitinių prietaisų būklę: ar nepastebite įtrūkimų, ar visi prietaisai bei vamzdžiai geros būklės ir pan. Taip galite paprasčiausiai užkirsti kelią galimam užliejimo ar gaisro pavojui.
4. Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
5. Užrakinkite duris visais užraktais, net kai išeinate kelioms minutėms, pavyzdžiui, išnešant šiukšles ar einant į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose” vietose. Išėjus kur nors trumpam vakare, esant galimybei palikite įjunktą, kad ir silpną, šviesos šaltinį.
6. Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Būtinai iš maitinimo lizdų išjunkite visus prietaisus, nepalikite įjungtų įrenginių ar buitinių prietaisų.
7. Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
8. Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
9. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Nepalikite atvirų rūsio langų.
10. Jei išsipildė blogiausias scenarijus ir pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.) ar įvyko kita nelaimė – butas apsemtas, matote dūmus – neikite į butą, nes tai gali būti nesaugu. Galimo apiplėšimo atveju nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių pėdsakų. Užeikite pas kaimynus ir nedelsiant iškvieskite policiją ar kitas tarnybas.
