Iš šių darbo vietų trečdalis jau išnuomota, tačiau projekto vystytojai įsitikinę: likusių nebeliks taip pat greitai, kaip ir pirmųjų dviejų projektų erdvių. Svarbu paminėti, kad „Arka“ – pirmasis ir vienintelis laikinojoje sostinėje įkurtas aukščiausios energinio naudingumo klasės A+ verslo centras, rašoma pranešime spaudai.
Patalpas, kuriose ką tik duris atvėrė „Arka“, „Happspace“ gavo šių metų pradžioje – vasarį. Pirmieji darbuotojai čia jau įsikūrė dar prieš oficialų modernios erdvės atidarymą – pirmosiomis balandžio mėnesio dienomis.
„Pasiruošimo darbai užtruko apie pusantro mėnesio“, – atskleidžia „Happspace“ vadovė Asta Barišauskaitė.
Kaune biurų poreikis auga itin sparčiai. Čia vienam laikinosios sostinės gyventojui tenka vos pusė kvadratinio metro tokių biurų ploto. Kai tuo metu kituose Baltijos šalių miestuose tokio ploto vienam gyventojui tenka nuo vieno iki pusantro kvadratinio metro.
„Tokių erdvių paklausa Kaune vis dar viršija pasiūlą. Ši tendencija yra akivaizdi ir dėl dar vienos priežasties. Kaune kuriasi vis daugiau tarptautinių kompanijų, kurioms tokie biurai yra būtinybė“, – kalbėjo A. Barišauskaitė.
Ji taip pat pridūrė, kad pastaruoju metu daugeliui darbuotojų itin aktuali yra bendradarbystės idėja. Bendradarbystės poreikis dėl šios idėjos populiarėjimo taip pat auga. Anot pašnekovės, pastaruoju metu pastebima tendencija – žmonių supratimo, kas yra šiuolaikiška ir patogi darbo erdvė, kitimas.
„Žmonės ieško modernaus biuro, kuriame galėtų ne tik dirbti kasdienius darbus, bet ir sutikti bendraminčių. Gyvenimo būdo pasikeitimai lemia ir įsipareigojimų darbdaviui pasikeitimus. Pastebime, kad visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje daugėja laisvai samdomų darbuotojų, kurie nesusisaisto jokiais santykiais su darbdaviu. Tokiems darbuotojams mūsų siūlomos erdvės – vienas optimaliausių sprendimų“, – pasakojo „Happspace“ savininkas Algirdas Pukis.
Anot A. Pukio, šiandien versle vienas svarbiausių dalykų – darbo našumas, todėl, anot jo, ir laisvai samdomi darbuotojai, ir darbdaviai šiam aspektui skiria daug dėmesio.
„Modernūs verslo centrai būtent į tai ir orientuojasi. Tai atsispindi kiekvienoje tokio pastato detalėje. Nuo dušų dviračiu į darbą atvykusiems iki vėdinimo sistemos su oro drėkintuvais, modernia patekimo į erdves kontrole, reikalavimus atitinkančiu kokybišku apšvietimu. Tai išties leidžia koncentruotis tik į darbą, negalvojant apie jokias problemas aplink. Pasinadodami šia infrastrutūra kuriame dar ir bendruomenę, kurioje galima megzti ryšius, kurti bendrus projektus ar tiesiog ramiai išgerti kavos bei aptarti šių dienų naujienas“, pasakojo „Happspace“ savininkas A. Pukis.
Pasiteiravus, kuo ypatingas „Arkos“ interjeras, A. Barišauskaitė pasakojo, kad jo autoriai – Architektų biuras „G. Natkevičiaus ir partneriai“ bei interjero dizaineris Tomas Paninas.
„Buvo pasiūlyti įvairūs mums priimtini interjero apipavidalinimo spredimai: kilimai, darbo šviestuvai, lubos. Kita interjero dalis sukurta bendradarbiaujant su interjero dizainieriu Tomu Paninu. Mūsų manymu, interjeras tikrai vykęs, šiuolaikiškas ir jaukus. Didžiausią dėmesį skyrėme poilsio ir virtuvės erdvei, kuri įsilieja į darbo zoną taip turėdamą tęstinumą visoje „Arkoje“. Čia, poilsio zonoje, kiekvienas narys gali atsipalaiduoti.
Kuriant bendradarbystės erdvę, buvo naudota natūrali mediena, kurios kvapas labai juntamas, yra ir daug gyvų augalų. Keletą #happspace_banke esančių elementų – natūralaus medžio detalių – sienoms ir pertvaroms naudojome #happspace_arka. Jas pasirinkome kaip „Happspace“ erdvių tęstinumą. Tai suteikia jaukumo. Mūsų interjero akcentas yra tvarkinga, švari, ergonomiška darbo vieta, kuri neblaško dėmesio, netrukdo darbui, į kurią darbuotojas visuomet gali įnešti ir savo spalvų“, – kalbėjo „Happspace“ vadovė A. Barišauskaitė.
Paklausta, ar „Arkoje“ dar yra laisvų vietų norintiems įsikurti šiuolaikiškoje erdvėje, A. Barišauskaitė patikino, kad kol kas du trečdaliai jų dar neužpildyti. Pašnekovė įsitikinusi, kad ir minėtos laisvos vietos ištirps akimirksniu. Jos teigimu, nauji nariai jau skuba rezervuoti vietas su gražiausiais vaizdais į Nemuno salą.
„Neslėpsiu: kiekvieną dieną sulaukiame skambučių ir užklausų, aprodome patalpas, susidomėjimas tikrai didelis, ir tai mus labai džiugina. Ši bendruomenė auga itin greitai, todėl tikimės, kad per artimiausius keletą mėnesių bendradarbystės ir nedidelių biurų erdvė bus užimta“, – kalbėjo A. Barišauskaitė.
Paprašytas atskleisti, ar turi planų Kaune vystyti dar daugiau panašių objektų, A. Pukis paaiškino, kad šiuo metu įmonė koncentruojasi į jau veikiančių verslo centrų tobulinimą, bendruomenės stiprinimą, įvairių aplikacijų kūrimą. Plėtros planų įmonė turi, tačiau juos, kaip pats tikino, nebūtinai sieja su Kaunu ar net Lietuva.
Į pirmąjį „Happspace“ tinklo biurą „Fontanas“, kuris atidarytas 2017-ųjų pradžioje, vystytojai investavo apie 384 tūkst. eurų. Čia įkurta per 100 darbo vietų. Ši erdvė pavadinta #happspace_fontanas, kad daugeliui būtų aiški vieta mieste – Laisvės alėjoje, prie fontano.
2017-ųjų rudenį „Happspace“ naujam gyvenimui prikėlė prieš daugiau nei šimtą metų statytą pastatą Laisvės alėjoje. Erdvei suteiktas „Banko“ pavadinimas dėl pastate jo gyvavimo laikotarpiu veikusių bankų. Vystytojai į objektą investavo 720 tūkst. eurų.
Trečiasis, didžiausios apimties „Happspace“ projektas – bendradarbystės ir nedidelių biurų erdvė #happspace_arka. Čia įkurta 150 darbo vietų. Ši biurų erdvė įkurdinda verslo centre „Arka“. Iš stiklinių biurų pastato elementų sukonstruotus pirmus du aukštus į dvi dalinas dalija tarp jų besidriekianti Karmelitų gatvė, pastatas yra arkos formos.
