DELFI pasidomėjo, kokie naujausi projektai šiuo metu vystomi pajūryje.

Klaipėdoje šiuo metu vienas iš naujai vystomų projektų – „Nidos74“. Skelbiama, jog tai yra funkcionalūs, šilti ir ekonomiški naujos statybos butai patogioje vietoje – iki artimiausio prekybos centro 7 minutės kelio pėsčiomis, 5 minutės – iki vaikų darželio „Versmė“ ir 5 minutės – iki Klaipėdos Universiteto Socialinių mokslų fakulteto. Miesto senamiestis, prekybos centrai, kavinės ir restoranai pasiekiami gana lengvai ir greitai, naudojantis asmeniniu automobiliu, dviračiu ar visuomeniniu transportu.

Šalia projekto gyventojai ras ne tik parką ir gražų vaizdą į marias, bet taip pat galės naudotis nemokama automobilių stovėjimo aikštele. Keturių aukštų namuose įrengti 1-3 kambarių butai, kurių plotas yra 21–56 kvadratiniai metrai. Galima rinktis butus tiek su daline, tiek su pilna apdaila ir baldais, kurie gaminami tik pagal užsakymą kiekvienam butui atskirai, visa buitinė technika integruota. Buto kaina su daline apdaila nuo 35800 eurų, o kaina įrengto buto su virtuvės ir prieškambario baldais bei buitine technika nuo 44400 eurų.

Dar vienas projektas kyla Palangoje. „Elija“ gyvenamųjų pastatų kompleksas yra visai arti jūros. Vaikams – žalumos apsuptas didelis ir saugus kiemas, vieta automobiliui, sandėliukas. Namų teritorijoje duris netrukus atvers šeimos restoranas, parduotuvė ir sporto salė.

Kaina, palyginus su Lietuvos didmiesčiais, yra nedidelė – nuo 1100 Eur už kvadratinį metrą. Butai čia yra pilnai įrengti, o reikalingiausios įstaigos – parduotuvės, mokyklos, darželiai – nutolę maždaug kilometro atstumu.

Populiarėjant prabangių būstų segmentui, pajūris taip pat neatsilieka – šiuo metu Palangoje vystomi „Eglės“ apartamentai yra vieni iš prabangiausių. Patys vystytojai šį projektą pristato kaip architektūros ir meno kūrinį ant Baltijos jūros kranto. Pirmojo apartamentų aukšto korpusas sudarytas iš atskirų detalių, pagrindu pasirinktas vertikalus rankų darbo plytų mūras, atkartojantis eglės medžio kamieno reljefą. Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis aukštai įgauna vientisumą apjungiant kelis pastato korpusus, lenktų formų panoraminiai langai įsilieja į darnų pušų apsupties paveikslą.

Per visus keturis aukštus yra išdėstyti 73 dviejų-keturių kambarių apartamentai, kurių dydis nuo 40 iki 127 kv. metrų. Įrengta moderni sporto salė ir erdvi 67 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su saugyklomis dviračiams.

Kaina čia yra didesnė nei kituose pajūrio projektuose – vieno kvadratinio metro kaina prasideda nuo 3 600 eurų. Parkavimas taip pat nėra nemokamas – gyventojams teks susimokėti priklausomai nuo buto, kuriame įsikurs. Jūra visai arti – vos už 8-10 min. kelio pesčiomis.

Pajūris – vieta pinigams įdarbinti

Nors vystytojai teigia, kad projektai orientuoti į gyventojų poreikius, NT ekspertai aiškina, kad didžioji dalis naujų projektų ir kitų pastatų skirti visai ne gyventojams. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad pajūris yra kraštas, kuriame žmonės linkę investuoti, o ne gyventi.

Palangos savivaldybė turi planų investuoti į spa turizmą, išnaudoti geoterminius požeminius vandenis ir bandyti konkuruoti su Druskininkais, Birštonu – tapti kurortu, kuris veikia visus metus. Jeigu Palanga juo taptų, tai neabejotinai NT rinka dar labiau augtų ir taptų patrauklesnė“, – teigia jis.

Pasak pašnekovo, gyventi pajūryje neskamba kaip gera alternatyva, nes persikėlimas turi būti susijęs su darbo vieta. Darbingi žmonės ieško vietos ten, kur gali rasti darbo, o pagrindinės darbo vietos pajūrio zonoje yra būtent Klaipėdoje.

„Palangoje darbo sektorius yra labai ribotas, trumpas sezonas, kurio metu dirba vietiniai arba aplinkinių regionų žmonės, kurie atvažiuoja vasaros metu dirbti aptarnavimo sektoriuje. Bet kad keltųsi dėl to iš Vilniaus ir Kauno žmonės tikrai nelabai realu. Pajūryje žmonės visgi turtą daugiau perka ne dėl galimybės ten gyventi, bet dėl noro uždirbti daugiau pinigų“, – tvirtina M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Ekspertas teigia, kad visoje Kuršių Nerijoje vystomi projektai visada pasižymėjo tam tikru išskirtinumu, o NT kaina čia yra aukštesnė nei Klaipėdoje ar Palangoje. Viena iš priežasčių yra ta, kad ten vystomi projektai turi daugiau apribojimų, statybas reikia derinti su daug institucijų, todėl tik stipresni vystytojai gali sau leisti tuos projektus realizuoti. Projektų populiarumas yra nemažas, nes perka ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai – vokiečiai, rusai, skandinavai.

„Perspektyvos pajūris tikrai turi, nes kur vystymas yra apribotas, noras turėti turtą visada bus. Gyvenamosios aplinkos zonos plėtra nėra numatoma, tai aiškiai sako ir miesto meras. Daugiau orientuojamasi į paslaugas. Vis dėlto, investavimas pajūryje yra įdomesnis, nes grąža piko metu yra gerokai didesnė negu Vilniuje ar Kaune, bet sezono trumpumas tai išlygina“ , – sako M. Statulevičius.

Anot jo, senamiesčiai, saugomos teritorijos, pajūriai visada išlaiko savo patrauklumą. Jeigu Palanga priimtų sprendimą palikti tik gyvenamųjų namų kvartalus, panaikinant viešbučius ir kitas paslaugų, pramogų bei poilsio zonas, tada, be abejonės, NT kainos kristų, nes atsirastų žmonių srautai, transportas, dėl ko šis gamtos kampelis prarastų savo žavesį.

Pardavimų rezultatai prasti

Vis dėlto, įmonės „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius tvirtina priešingai. Jo nuomone, būstus pajūryje parduoti yra gerokai sunkiau negu Kaune ar Vilniuje.

„2017 metus Palangos naujos statybos butų rinka pabaigė su maždaug 700 neparduotais butais. Toks kiekis yra netgi šiek tiek didesnis nei 2017 metų pabaigoje buvo Kaune (apie 690 neparduotų naujų butų) ir Klaipėdoje (apie 550 neparduotų naujų butų). Akivaizdu, kad toks kiekis nedideliame kurortiniame miestelyje yra labai oportunistiškas, ypač kai per metus NT plėtotojams Palangoje pavyksta parduoti apie 250 butų. Vadinasi, dabartiniam sandėliui išparduoti prireiktų apie 2,5 metų ir tai yra gerokai daugiau nei Vilniuje ar Kaune, kuriuose esamą pasiūlą pavyktų išparduoti per maždaug 1,3 metų“, – teigia jis.

Pasak eksperto, didmiesčių rinka yra gerokai gyvybingesnė, vystytojai gali tikėtis parduoti projektus maždaug dvigubai greičiau nei Palangoje. Todėl, anot jo, plėtoti naujus projektus Palangoje šiuo metu nėra pati geriausia idėja ir ne tik dėl gerokai prastesnio likvidumo rodiklio, bet ir dėl to, jog tai yra antrųjų namų segmentas, kuris ypatingai jautrūs ekonominės situacijos pasikeitimams.

„Esant krizei, NT pirkėjai pirmiausia nustoja dairytis antrųjų namų, tad šiandien imtis naujų projektų rinkoje, kurioje realizacija gali užtrukti 2-3 metus yra labai rizikinga. Esamiems projektams taip pat nebus lengva, kadangi konkurencija stipriai išaugusi, o pirkimas šiais metais vargu ar didės“, – aiškina A. Antanavičius.

Griežtas verdiktas

Palyginus kainas Vilniuje ir Palangoje, net ir prabangaus segmento būstai čia yra gerokai pigesni. A. Antanavičius sako, kad viską lemia skirtingas rinkos aktyvumas.

„Pajūryje naujų butų kainos labai artimos Klaipėdos ir Kauno kainoms. Tačiau Vilniuje jos maždaug 20 proc. didesnės. Nors statybų savikaina iš esmės nesiskiria – ar statyti Vilniuje, ar Palangoje, didelio skirtumo nematau, tačiau pardavimo kainos skiriasi ženkliai. Vienintelis paaiškinimas – skirtingas rinkų aktyvumas ir perkamoji galia. Sostinėje vystytojai jau ne vienerius metus projektus realizuoja per 1-1,5 metų. NT plėtotojams tai labai geras rodiklis, kuris leido palaipsniui didinti pardavimo kainas. Tuo tarpu rinkose, kur NT plėtotojai projektus pardavinėja gerokai ilgiau, apie kainų didinimą minčių net nekyla“, – tvirtina specialistas.

Pasak A. Antanavičiaus, Lietuvos pajūris yra patraukli lokacija antrųjų namų pirkėjams, tačiau jų taip sparčiai neatsiranda kaip auga naujų būtų pasiūla. Ryškėja pasiūlos-paklausos disbalansas, kuris signalizuoja apie pasiektą rinkos prisisotinimą. Anot jo, tai labai sekli rinka ir gerokai rizikingesnis sektorius, stipriai priklausantis nuo šalies ekonomikos raidos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (294)