Trys konkurso dalyviai pasidalijo konkurso prizinį fondą – 20 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko 10 tūkst., antrosios trečiosios vietos laimėtojams – atitinkamai 5 tūkst. ir 3 tūkst. eurų piniginiai prizai, taip pat skirtas specialus 2 tūkst. eurų prizas už tvarumą ir „Žaliųjų pastatų“ idėjas.

Apdovanojimai bus teikiami kovo 20 d. Konkurso nugalėtojai:
• I vieta – projektas nr. 24, Lietuvos architektų sąjungos suteiktas kodas – 931108.

• II vieta – projektas nr. 9, Lietuvos architektų sąjungos suteiktas kodas – 192192.

• III vieta – projektas nr. 11, Lietuvos architektų sąjungos suteiktas kodas – 190112.

• Specialus prizas – projektas nr. 9, Lietuvos architektų sąjungos suteiktas kodas – 192192.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė atkreipė dėmesį ne vien į aukštą konkurso dalyvių ir ypač nugalėtojų profesionalumą, bet ir sveikintiną konkurso, kaip būdo išrinkti numatytai vietai tinkamiausią sprendimą, privalumus.

„Geroji praktika, kai naujo pastato urbanistiniame kontekste atsiradimas suvokiamas ne vien kaip verslo dalis, bet ir kaip vertingas indėlis į miesto aplinką, kuriamas kartu su vietos bendruomene. Puiku, kad šįkart pavyko surengti konstruktyvią diskusiją su visuomene, kurios metu visus konkursui pateiktus projektus pristatė konkurso recenzentai, o susirinkusiųjų pasiūlymai buvo perduoti vertinimo komisijos nariams. Manau, kad šis konkursas bus puikus teigiamas pavyzdys vystytojams, architektams ir miesto bendruomenėms“, – sakė Rūta Leitanaitė.

Nugalėtojai. Pirmoji vieta – „Arches“ studijos „Biurų vilos“

Pirmąją vietą laimėjo studijos „Arches“ projektas „Biurų vilos“. Studijos architektai projektavo verslo centrą „Quadrum“ Vilniuje, „K ir D kompleksą“ Klaipėdoje, gyvenamąjį namą „Slėnio vila“, kuris paskutiniu metu nuskynė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje. „Arches“ sukurtas pastatas „Linea“ bendruomenės buvo apdovanotas „Už pagarbą senojo Žvėryno dvasiai.

Architektūros konkurso Žvėryne I vieta

Projekto autoriai – architektai Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Kipras Kazlauskas, Ernesta Bagužaitė.

Konkurso komisija akcentavo drąsų numatyto statinio santykį su kontekstu, nurodė, kad projekto koncepcija – ryški ir aiški, medžio ir stiklo derinys suteikia atvirumo ir socialumo, o pati projekto architektūra – kaip ženklas.

„Džiaugiamės, kad mūsų kartu su Lietuvos architektų sąjunga, paskelbtas konkursas būsimam verslo centro projektui Žvėryne, Sėlių g. sulaukė tokio didelio architektų bendruomenės susidomėjimo ir jame dalyvavo stipriausios šios srities studijos, net architektai iš užsienio, ir pateikė net 26 projektus“, – kalbėjo CITUS vadovas Mindaugas Vanagas.

Jis teigė, kad tokios studijos dalyvavimas ir įsigilinimas į projekto esmę verčia ir įmonę labai atsakingai žiūrėti į šį projektą.

„Tai, kad konkurso nugalėtojais komisija išrinko studijos „Arches“ parengtą projektą „Biurų vilos“ mums yra stiprus signalas, kad einame teisinga linkme. Sveikiname ir kitus du nugalėtojus. Artimiausiu metu su visais trimis laimėtojais pradėsime derybas“, – teigė M. Vanagas.

„Arches“ partneris, architektas dr. Edgaras Neniškis sakė, kad konkurse studija nusprendė dalyvauti iškart apie jį sužinojusi.

„Mus patraukė du esminiai aspektai: vietos – išsiskiriančios konteksto daugiasluoksniškumu, savotiškai ribine situacija tarp istorijos ir ateities – unikalumas ir projekto vystytojo siekis susikurti savo būstinę“, – pasakojo architektas.

Studijos pasiūlyta architektūrinė koncepcija rėmėsi sinergetiniu pažiūriu į kontekstą ir specifiškai erdvėje veikiantį scenarijų.

Projekto autoriai siekė ne tik pasiūlyti Žvėryno erdviniam kodui tinkančią tūrinę kompoziciją, sąlyginai pavadintą „Biurų vilomis“, bet ir pilnai ją išnaudoti atveriant vaizdus, įsileidžiant šviesą, kaupiant saulės ir lietaus energiją, maksimizuojant viešųjų erdvių ir funkcijų kiekį, žaliųjų zonų plotą.

II vietos laimėtojai – tarptautinė komanda iš Lietuvos ir Norvegijos

Architektūros konkurso Žvėryne II vieta

Antrąją vietą laimėjo pajėgios tarptautinės komandos pasiūlymas. Projekto autoriai – Agnė Gabrėnienė, Arnoldas Gabrėnas, Artūras Jakutis, Milda Leonavičiūtė („Ararte“) bei Ivar Lunde, Victor Lunde, Pietro Sala, Lars Aabel („L2 Arkitekter“).

Komisija išskyrė stiprius projekto vidinės erdvės su atriumu bei įdomų pėsčiųjų gatvės sprendimus, aplinkai draugišką pastato mastelį.

Negana to, projektas gavo specialų apdovanojimą už tvarumo ir „Žaliųjų pastatų“ idėjas. Šio apdovanojimo kriterijus sukūrusios įmonės „Vesta Consulting“ direktorius ir tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis, vertinęs projektus, džiaugėsi, kad visi be išimties projektai projektiniuose siūlymuose įgyvendino dalį ar visus tvariosios architektūros kriterijus, kurie buvo pateikti kartu su konkurso sąlygomis.

„Tuo tarpu laimėjęs projektas išsamiausiai išpildė tvarumo kriterijus, tokius kaip sveikas vidaus mikroklimatas, aktyvus bei saugus judėjimas pastate ir jo prieigose, alternatyvių transporto priemonių infrastruktūra, tvarios konstrukcinės ir apdailos medžiagos, energinis efektyvumas ir atsinaujinančios energijos panaudojimo technologijos – visa tai leidžia pasiekti aukštą tarptautinių standartų įvertinimą“, – sakė E. Savickis.

III vieta – autorių kolektyvui

Trečioji vieta atiteko architektų kolektyvo projektas, kurį konkurso komisija įvardijo kaip pastatą su racionalia bei aiškia architektūra bei turintį aiškią planinę struktūrą.

Architektūros konkurso Žvėryne III vieta

Šio pasiūlymo autoriai – architektai Artūras Burba, Vilius Bružas, Algirdas Ramonas ir Viktoras Čeika. Jiems atiteks 3 tūkst. eurų piniginis prizas. Lietuvos architektų sąjungos interneto svetainėje projektui suteiktas kodas 190112, jo eilės numeris – 11.

Siekiama, kad būsimas verslo centras Žvėryne būtų išskirtinės architektūros ir ergonomiškas statinys, ryškus aplinkos, kurioje bus komponuojamas, akcentas, galintis varžytis su geriausiais šios srities pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje. Projektas turi tenkinti tokių standartų, kaip LEED, WELL Building Standard (WELL) ar panašių, reikalavimus, racionalumo principus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)