Tačiau susidomėjusiems tokiais skelbimais gali tekti gerokai nusivilti. NT brokeris Robertas Raišys atkreipia dėmesį, kad minėtas butas Karoliniškėse yra parduodamas ne visas, o tik jo dalis – 6,5 kvadratinio metro, todėl tai yra nepilnas kambarys. Taip pat jis nurodo ir tai, kad tai yra valstybinis turtas, kuris netrukus bus parduodamas iš varžytinių aukcione.
„5 600 eurų yra tik pradinė kaina, tačiau ji vėliau gali pakilti ir iki 10 ar 15 tūkstančių eurų, o gal net ir daugiau. Potencialūs pirkėjai prisiregistruoja tinklalapyje ir siūlo savo kainą, o pradinė kaina yra nustatoma nepriklausomų vertintojų. Kiek pirkėjų dėmesio susilauks, labai sunku nustatyti, nes būna tikrai labai įvairiai, gali vienas būti, o gali ir daugiau“, – teigia R. Raišys.
Parduoda su mintimi, kad nusipirks visą
Parduoti dalį buto, kuriame priklausytų tik labai nedidelė jo dalis – net ne visas kambarys, atrodo keistas sprendimas, nes pirkėjas tokiu atveju beveik neturi teisės laisvai elgtis su savo nusipirkta nuosavybe. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tvirtina, kad tokia praktika dažnai naudojasi žmonės, kurie išgyvena skyrybas, pasidalina turtą ir vienas nori parduoti savo dalį, o kitas ne.
„Tokie atvejai yra reti, bet pasitaiko. Visgi bandoma parduoti dažniausiai su ta mintimi, kad susidomėję ta dalimi turto, pasiūlys kainą ir nupirks likusią dalį. Nes efektyviai valdyti turtą, kai yra keli savininkai, gali būti labai komplikuota“, – sako M. Statulevičius.
„Turto banko“ privatizavimo ir sutarčių rengimo grupės vadovė Girda Valiulytė sako, kad atskleisti, kiek pirkėjų domisi tokiais būstais, negalinti, tačiau tvirtina, kad susidomėjimo jie tikrai sulaukia. „Tą galima matyti pagal kainų pakilimą nuo pradinės kainos. Tai rodo, kad buvo tikrai dalyvavo daugiau nei vienas dalyvis. Tie, kurie dalyvauja aukcione, vienas kito nemato ir nežino, kiek žmonių varžosi dėl būsto, gali spręsti tik pagal kainą“,– sako ji.
Turtas valstybei perduodamas tada, kai jis nėra kam nors paliktas arba iš paveldėtojų yra atimta paveldėjimo teisė. Tokių butų, kurie yra parduodami aukcionuose ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, pradinė kaina yra nedidelė, nes tai yra valstybei nereikalingi būstai, kurių kitaip niekur nepavyks panaudoti. Nepriklausomi ekspertai nustato būsto vertę, kuri yra pradinė kaina, o vėliau pirkėjai patys varžosi tarpusavyje, kuriam butas atiteks ir kas pasiūlys daugiau.
Butai Vilniuje – iki 10 tūkst. eurų
Naujininkuose, Pumpurų gatvėje, parduodamas vieno kambario butas už 7 938 eurus. Skelbime taip pat yra nurodoma, kad jis yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu apsaugos zonos teritorijoje. Dėl šios priežasties, pastato renovacija yra reglamentuojama valstybės. Buto būklė ir kiti svarbūs aspektai skelbime nėra nurodyti, tačiau aiškiai matyti iš nuotraukų, kad butas yra apleistas ir jam labai reikalingas remontas.
Dar vienas butas parduodamas Naujojoje Vilnioje, A. Kojelavičiaus gatvėje už 8 316 eurų. Skelbime nurodyta tik tai, kad butas yra šildomas kietuoju kuru bei pridėtos pastato išorės fotografijos, tačiau jokių vidaus nuotraukų ar aprašymo nėra. Susidomėjusiems belieka kreiptis į pardavėją gyvai buto apžiūrai.
Aukštuosiuose Paneriuose parduodamas kambarys su bendro naudojimo patalpomis už 9 000 eurų. Kaip privalumai nurodyti ypač mažos komunalinės išlaidos, automobilių statymo aikštelė ir tai, kad bendrabutyje yra tik penkiolika butų. Taip pat skelbime pabrėžiama, kad tai yra gerai įrengtas būstas, kurį galima apšildyti elektra arba kietuoju kuru, įstatyti nauji plastikiniai langai. Pats butas yra ne kampinis, todėl šiltesnis, šviesus. Vis dėlto, butui reikalingas remontas, o ateityje planuojama keisti stogo dangą.
M. Statulevičius sako, kad dažnai labai žema kaina nustatoma yra tiems butams, kuriais buvo labai mažai rūpintasi ir kurie yra fiziškai labai nusidėvėję. Taip pat tai neretai būna labai mažos kvadratūros būstai labai prastos būklės pastate, kurį sunku renovuoti arba tam reikia ne tik savo pastangų, bet ir tame pačiame pastate gyvenančių žmonių indėlio.
„Nerakinamos ir nesaugios laiptinės, neveikiantys liftai ir kiti prastai veikiantys dalykai numuša vertę. Kita priežastis gali būti ta, kad parduodamas ne tik turtas, bet ir skolos. Kartais nurodoma, kad perkant būstą, reikia susimokėti tam tikrą sumą už aptarnavimą: elektrą, vandenį, dujas ir panašiai. Nes būna, kad susikaupia didelės sumos, gali būti, kad net ir atjungti šie dalykai, todėl reikia susimokėti ir prijungimo mokesčius, ypač regionuose dažnai taip nutinka“, – teigia M. Statulevičius.
Perka, nes nori investicijų
Tokiais butais domisi pirkėjai ne tik sau ieškodami būsto, bet ir tikėdamiesi atsiperkančių investicijų, ypač, jeigu būstas yra netoli kokių nors svarbių įstaigų.
„Žmonės vertina taip, kad gali nusipirkti bendrabučio tipo pastate butą, kurį norėtų kas nors nebrangiai išsinuomot, nes jis yra netoli universiteto ar kokios nors gamyklinės įmonės. Minimaliai jį sutvarko, perdažo sienas, išmeta senus daiktus, nuperka kokių nors nebrangių naujų už kelis šimtus eurų. Tikrai yra realu gauti nedidelį nuomos mokestį – iš vienos pusės ir pinigai yra įdarbinti, ir kokios nors pajamos ateina. Bet čia svarbu įvertinti, kokia yra fizinė to pastato būklė – ar po kokių penkerių metų jis nepradės griūti ir jeigu jį reikės tvarkyti, ar reikės keisti stogą, balkonus, iš rūsio keisti komunikacijas, langus ir panašiai, ir ar ta bendruomenė, kuri gyvens šalia, norės prisidėti. Reikia pagalvoti, ar po kurio laiko tas būstas netaps beverčiu, nes žmogus paprasčiausiai negalės jo nei išnuomoti, nei parduoti – jo tiesiog nepavyks atsikratyti“, – sako M. Statulevičius.
Žinoma, kainą diktuoja ir patys rajonai, kuriuose siūlomi butai. Statistika rodo, kad 500 metrų atstumu nuo siūlomų butų bent kartą per mėnesį užfiksuotas koks nors nusikaltimas: viešosios tvarkos pažeidimas, vagystė, fizinio asmens sveikatos sutrikdymas. Kai kuriais mėnesiais fiksuotos net kelios dešimtys įvairių pažeidimų.
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat sako, kad tokia buto kaina yra neadekvati ir tai, ką gausite nusipirkę jį už tokią sumą, gali nelabai džiuginti. „Jeigu kalbame apie tokį labiau civilizuotą būstą, tai vis tiek kaina būna link 20-30 tūkstančių. Už kokius 6 tūkstančius eurų būstas yra nebent kokiam mediniam, suklypusiam name su bendrais patogumais. Ar tokie būstai randa savo pirkėją? Aišku, kad randa. Tai nėra rinkos populiariausias segmentas, bet tai yra tam tikra socialinio būsto forma. Kita vertus, geras būstas negali būti už tokią kainą kaip automobilis, greičiausiai su juo kažkas yra negerai, nes 6000 eurų už nekilnojamąjį turtą nėra normali kaina“, – sako M. Čiulada.
Kitur butai kainuoja dar mažiau
Telšių rajone esančiame Dūseikių kaime parduodamas vieno kambario butas, kurio pradinė kaina yra 360 eurų. Tiesa, šis skelbimas sulaukia kur kas mažiau dėmesio nei Vilniuje – per metus šiuo butu domėjosi tik 1596 žmonės. Pastatas, kuriame yra butas, pastatytas 1956 metais, tad akivaizdu, kad butas gali reikalauti rimto remonto.
Tame pačiame pastate parduodami dar keli butai už panašią kainą ir tokios pačios būklės. Žmonių susidomėjimas visais šiais butais yra nedidelis – per metus nė vienas iš jų potencialių pirkėjų nesulaukė.
Už tokią pat kainą parduodamas butas Pasvalio rajone, Joniškėlio kaime. Buto būklė taip pat nurodoma prasta – nėra vandentiekio, kanalizacijos. Iš nuotraukų matyti, kad butas šildomas kietuoju kuru. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad parduodama yra tik pusė buto.
Ignalinos rajono Didžiasalio kaime parduodami pusė keturių kambarių buto už 510 eurų. Skelbime nurodyta, kad kiti du kambariai priklauso fiziniam asmeniui, o paties būsto būklė yra bloga, būtinai reikalingas kapitalinis remontas, nėra santechninės įrangos.
Tiesa, visi šie butai už itin mažą kainą yra parduodami iš varžytinių. Tai rodo, kad ši kaina nėra galutinė ir tai nuspręs patys pirkėjai, nutarę, kiek verta mokėti už tokį butą. Tačiau ar greitai jie ras naujus šeimininkus, lieka klausimas, mat daugelis pastatų, kuriuose yra minėti butai, pastatyti dvidešimto amžiaus viduryje, todėl jų būklė šiuo metu yra labai bloga.
Tačiau maža kaina neparodo, jog būstas yra labai prastos būklės. Akmenės rajone, Menčiuose už neblogai įrengtą dviejų kambarių butą galima sumokėti 2 500 eurų. Ir jis parduodamas ne iš varžytinių. Skelbime nurodyta, kad pastatą supa graži aplinka, vasarą daug žalumos. Šalia du dideli vandens telkiniai: Menčių karjeras bei Sablauskių užtvanka.
Rašoma, kad butas puikiai tiks žmonėms, kurie nori vasaros laikotarpiu pabėgti nuo miesto šurmulio, taip pat tiems, kurie nenori žiemos laikotarpiu mokėti didelių mokesčių už šildymą. Susidomėjimas šiuo butu yra pakankamai didelis – nuo praėjusių metų liepos butu domėjosi daugiau nei 9000 žmonių.
Vieno kambario butas Alytuje siūlomas už 2 300 eurų irgi nereikalauja didelių investicijų į būsto renovaciją, nes, pasak pardavėjo, butui neseniai atliktas kosmetinis remontas, naujai perdažyti mediniai langai ir medinės grindys, pakeisti tapetai. Prieškambaris taip pat perdažytas, švarus ir tvarkingas.
Butas yra bendrabučio tipo, todėl virtuvė, tualetas ir vonia yra bendro naudojimo, tačiau pabrėžiama, kad kaimynai yra ramūs ir tvarkingi, o mokesčiai – labai maži. Netoliese yra parduotuvė, jaunimo parkas, poliklinika, ligoninė, arti miesto centras, vaikų ugdymo įstaigos. Šis skelbimas įdėtas vos prieš porą dienų, tačiau jau sulaukė 2 295 žmonių dėmesio.
Kartais žmonės tiesiog nori greičiau parduoti būstus, atsikratyti nereikalingo turto, ypač, jeigu planuoja išvykti į kitą šalį arba reikia greitai pinigų, tuomet jie sumažina kainą iki tiek, kad būtų galima kaip įmanoma lengviau ir greičiau parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Tačiau kaina vis tiek atrodo labai maža, todėl verta pasidomėti detaliau.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra uždėtų kokių nors apribojimų tam turtui, areštų ar skolų, nes keli tūkstančiai eurų yra tikrai labai maža suma. Alytuje, Telšiuose ar Mažeikiuose vis tiek yra darbo vietų, todėl jeigu jie yra gražiai įrengti, tai pirkėją turėtų nesunkiai surasti. Galbūt kiekvienas turi savo kažkokią istoriją, nes rinkos kainos net ir mažam regione taip nesvyruoja, juk ir įrengimas, medžiagos, ir technika kainuoja. Jeigu žmonės susipakuoja ir planuoja išvažiuoti greitai, jie vis tiek nusistato tam tikrą logišką sumą, pavyzdžiui 70-80 procentų rinkos vertės tikisi gauti. Bet kad parduotų už 20 procentų rinkos vertės, tai turi būti labai bloga situacija, prastos teisinės aplinkybės“, – aiškina M. Statulevičius.
