Interesų pusiausvyra būtų užtikrinta tokiu būdu, kad tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus nutraukta elektros energijos tiekimo sutartis su buvusiu buto savininku, buvusių savininkų šeima neišsikels ar teisės aktų nustatyta tvarka nebus iškeldinta iš naujajam savininkui priklausančio būsto, vaikai turėtų normalias buities sąlygas.
Teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad 2015 m. šeimos būstas buvo parduotas varžytynėse dėl šeimai susidariusių nepalankių finansinių aplinkybių (dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo). Naujojo buto savininkas, įsigijęs nuosavybės teisę į butą, sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su energijos skirstymo operatoriumi ir paprašė nutraukti elektros tiekimą į butą. Bute vis dar gyvenusiai šeimai su trimis mažamečiais vaikais šaltuoju metų laiku buvo atjungtas elektros tiekimas, ji negalėjo naudotis elektrine plytele maistui ruošti, neturėjo šviesos, negalėjo naudotis kitais buitiniais prietaisais. Ieškovei (buvusiai savininkei) su prašymu kreipusis į energijos skirstymo operatorių dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ir nurodžius, kad bute gyvena jos šeima su trimis mažamečiais vaikais, šis prašymas nebuvo patenkintas.
Ieškovė siekė pripažinti elektros energijos tiekimo nutraukimą neteisėtu ir iš elektros skirstymo operatoriaus prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taip pat pripažino, kad elektros energija buvo atjungta ne elektros energijos skirstymo operatoriaus iniciatyva, o vykdant buto savininko prašymą, todėl toks atjungimas yra teisėtas.
Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padarė priešingą išvadą. LAT sprendė, kad naujasis buto savininkas, pateikdamas prašymą atjungti elektros energijos tiekimą, tokiu būdu iš tiesų siekė perimti varžytynėse nupirkto buto valdymą.
LAT pripažino, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai suabsoliutino naujojo buto savininko konstitucinę nuosavybės teisę ir neatsižvelgė į kitą Konstitucijoje įtvirtintą teisę, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. LAT praktikoje ne kartą nurodyta, kad Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams; esant dviejų teisės principų kolizijai, labai svarbu rasti jų pusiausvyrą.
LAT nustatė, kad šeima su energijos tiekimo įmone 2008 m. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutartis neterminuota, joje aptarta sutarties nutraukimo tvarka, mokėjimo už elektros energiją tvarka tuo atveju, kai buto nuosavybė bus perleista tretiesiems asmenims, ir kt. Taip pat sutartyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą bendrovė iš anksto raštu ar kitais teisės aktų nustatytais būdais praneša vartotojui Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais terminais (pagal bendrą taisyklę – ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų).
LAT pažymėjo, kad nei Civilinio kodekso normos, nei specialūs teisės aktai nenustato kitokios tvarkos, kai elektros energijos tiekimo sutartis nutraukiama naujojo buto savininko prašymu. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad energijos skirstymo operatorius tiek pagal sutarties sąlygas, tiek pagal teisės aktuose reglamentuojamą tvarką turėjo įspėti sutarties šalį – faktiškai bute gyvenančią šeimą apie elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą ir sutartį nutraukti teisės aktuose nustatyta tvarka. LAT atmetė argumentą, kad ginče dėl elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovės teisės negali būti ginamos kaip elektros energijos vartotojos.
Elektros energijos tiekimo įmonė, nenutraukusi sutarties su šeima, sudarė sutartį dėl elektros energijos tiekimo su naujuoju buto savininku ir kartu įgyvendino šio prašymą nutraukti elektros energijos butui tiekimą. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 143 punkte nustatyta, kad „operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nenutraukti ar neapriboti elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo, vartotojo ar tiekėjo prašymu, jeigu, operatoriaus ir (ar) tiekėjo turimais duomenimis, dėl objekto, į kurį vartotojas prašo nutraukti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta ginčai“. LAT nuomone, šeimai su vaikais vis dar gyvenant naujojo savininko įsigytame bute ir nesutinkant išsikraustyti, vyko ginčas dėl objekto, į kurį tiekiama energija, valdymo. Apie tai informavus elektros energijos tiekėjo įmonę, šiai buvo pagrindas svarstyti Taisyklių 143 punkto taikymo galimybę.
Aptariamoje byloje dėl elektros tiekėjo veiksmų ankstesniojo savininko šeima patyrė išgyvenimų, nepatogumų. Šie yra nulemti neteisėtų veiksmų ir priežastiniu ryšiu susiję su ankstesniojo savininko šeimos ir jos nepilnamečių vaikų patirta neturtine žala. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, nusprendė, kad buvę buto savininkai turėjo suprasti, jog, pardavus šeimos būstą varžytynėse, šeimai teks ieškoti kito būsto, todėl nustatė jiems tik 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat iš elektros tiekėjo įmonės priteisė patirtą turtinę žalą, kurios dydis atitinka šeimos turėtas išlaidas, patirtas dėl minėtų neteisėtų veiksmų.
Kaip pažymi LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, vien statistika patvirtina, kad analogiškos situacijos yra nemaža valstybės problema: „2017 m. duomenimis, apytiksliai apie 500 butų parduota iš varžytynių. Neabejotina, kad dalyje iš jų gyveno šeimos su nepilnamečiais vaikais. Tad šios situacijos išsprendimas kasaciniame teisme iš tiesų yra labai svarbus, nes yra susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių gynimu. Tiek konstitucinių teisių apsauga jas derinant, tiek mūsų visuomenėje puoselėjama visuomenės solidarumo idėja, taip pat realistinis požiūris į valstybės socialinės apsaugos galimybes operatyviai reaguoti į sudėtingą vienokios ar kitokios paramos reikalingų šeimų su vaikais situaciją iš esmės ir lėmė tokį teismo sprendimą.“
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
