Nekilnojamo turto skelbimų portalų duomenimis, pilnai įrengtą keturių kambarių kotedžą su terasa, nuosavu kiemeliu ir kitais patogumais Vilniaus užmiestyje galima įsigyti už iki 200 tūkst. eurų. Už naujai įrengtą dviejų kambarių butą arti miesto centro arba miesto centre galima pakloti labai panašią sumą.
Nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška teigia, kad kotedžų perkamumas pastaraisiais metais išties išaugo. „Butą ir kotedžą yra labai sunku palyginti, nes tiek vieni, tiek kiti turi savo rinką ir savo pirkėjus. Kita vertus, kotedžų perkamumas pastaruoju metu padidėjo, bet ne tiek Vilniuje, kiek Kaune. Tai galima pamatyti ir iš didėjančių kotedžų projektų. Vis dėlto manau, kad kotedžams niekada nepavyks nukonkuruoti butų. Dalis butų pirkėjų tampa kotedžų pirkėjais, tačiau šis reiškinys nėra masinis“, - pasakoja pašnekovas.
Gyvenimo kotedže privalumai ir trūkumai
Kalbant apie privalumus ir trūkumus, J. Belanoška teigia, kad standartinės išvaizdos, ekonominės klasės ir ganėtinai nutolęs nuo miesto kotedžas be to, kad yra erdvesnis ir turi nuosavą žemės dalį, daug privalumų neturi.
„Didžioji dalis tokio tipo kotedžų technologiškai yra šiek tiek atsilikę nuo butų. Daugelis labiau yra linkę investuoti į daugiabutį nei keturių ar daugiau kotedžų pastatą. Atkreipiant dėmesį į pliusus, aš įžvelgčiau čia labai didelį lietuvių norą po savo kojom turėt sklypelį žemės, turėti darželį kažkokį, gėles auginti. Ir tai vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko žmonės ryžtasi pirkti kotedžą. Aišku, savo ruožtu, tai yra ir tam tikri minusai – vasarą reikia žolę pjauti, žiemą sniegą kasti, o bute su tokiais dalykais susidurti netenka“, - sako jis.
Lyginant buto ir kotedžo išlaikymo sąnaudas, specialistas nemato labai didelio skirtumo. „Aišku, priklauso nuo to, kokius sprendimus pasirenka gyventojas, bet iš techninės pusės žiūrint, kotedžą apšildyti yra brangiau. Jo trys sienos dažniausiai būna iš lauko pusės, dar grindys ir stogas būna didesni, kai bute lauko siena būna dažnu atveju tik viena arba dvi. Bet kalbant apie elektrą ir vandenį, tai kotedže už juos mokėti reikėtų panašiai arba šiek tiek daugiau, nes prisideda namo apšvietimas, kiemo apšvietimas, vartų automatika ir visi kiti dalykai, tačiau visa tai gali būti ir daugiabutyje. Tik lyginti šiuo atveju reikėtų panašios klasės ir panašaus ploto butą ir kotedžą“, - tvirtina J. Belanoška.
Paklausus, kodėl užmiesčio kotedžų ir miesto centre arba netoli centro esančių butų kainos yra labai panašios, J. Belanoška atsakė, kad vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra.
„Nežinau, kodėl taip yra, bet manau, kad čia rinka pati diktuoja sąlygas – butai išlieka populiaresni ir perkamesni, todėl jų kaina yra šiek tiek didesnė nei kotedžų. Pavyzdžiui, ekonominės klasės kotedžas užmiestyje, maždaug 90 – 100 kv.m. vidutiniškai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų. Bet mažesnio ploto (60-70 kv.m.) butas kur nors Perkūnkiemyje kainuos apie 80 tūkst. eurų – taigi, iš esmės, kvadratinio metro kaina abiejuose yra identiška. Yra labai brangių kotedžų projektų, pavyzdžiui, Antakalnyje ar Turniškėse, tačiau ten didelės perspektyvos aš nematau“, – pasakoja pašnekovas.
Specialisto teigimu, geriausias būdas įsitikinti, kuris variantas priimtinesnis – išbandyti tiek gyvenimą bute, tiek gyvenimą kotedže. „Aš nematau didelės problemos kas penkis metus pakeisti būstą. Galbūt žmogui iš tikrųjų yra daug geriau gyventi individualiai, atsiskyrus nuo kitų, o gal jam vis tik priimtinesnis yra butas dėl didesnės bendruomenės, tarpusavio komunikacijos. Vieni žmonės, kurie mažai būna namuose, dažniau renkasi butą, nes mažesnis atsakomybės laukas, jam reikia mažiau priežiūros, kiti renkasi kotedžą dėl noro išnaudoti visas erdves ir kiemą“, - teigia J. Belanoška.
Pirkėjų kriterijai kitokie nei prieš 15 metų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad kotedžų populiarumo augimą galėjo lemti butų kainų mieste kilimas.
„Ne visi gali sau leisti įpirkti tokį turtą, dėl to gerai suplanuoti ir išvystyti, netoli miesto esantys kotedžai vėl įgavo populiarumą. Visgi ši tendencija yra populiaresnė Kaune ir Klaipėdoje, nes Vilnius turi didesnį potencialą vystymuisi centrinėse miesto dalyse. Kauno ir Klaipėdos gyventojai, nenorintys ar negalintys gyventi miestų centrinėse dalyse, ieško individualių būstų alternatyvos užmiestyje“, - sako pašnekovas.
M. Statulevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjai dabar kotedžus renkasi pagal visai kitus kriterijus negu tai darė prieš dešimt ar penkiolika metų, kai daug žmonių pirko žemės ūkio paskirties sklypus, keitė jų paskirtį ir kūrė individualių namų kvartalus be jokios infrastruktūros, pastatus be jokio įrengimo. Tuomet buvo tik nutiesiami keliai ir žmonės patys turėjo galvoti, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę užmiestyje. „Dabar pirkėjai tikrai yra išrankesni, reiklesni.
Parduoti tokius objektus, kurie neturi jokios infrastruktūros yra gerokai sunkiau, nes žmonės renkasi iš tų, kurie yra jau visiškai pastatyti, išvystyta infrastruktūra ir aiškūs planai, kas bus aplinkui.
Dažniausiai perka jau visiškai arba dalinai įrengtus būstus. Rinkos branda šiuo klausimu tikrai džiugina,“ – pasakoja M. Statulevičius.
Infrastruktūra kotedžų kvartaluose yra labai svarbi, nes dažnai jie būna vystomi naujose teritorijose.
„Įsigyjamas sklypas, kuris yra šiek tiek nutolęs nuo kitų urbanizuotų teritorijų. Ten tiesiog nutiesiamas kelias, o toliau manoma, kad žmonės įsirengs viską patys arba ateityje besivystant šalia esančioms gyvenvietėms, gretutiniai vystytojai prie to prisidės. Todėl kyla klausimas, ar žmonės turės tokią pačią gyvenimo kokybę kaip miestiečiai. Ar turės tinklus, ar keliai bus nuvalyti ir pabarstyti. Taip pat aktualus klausimas turintiems vaikų – ar bus arti mokymosi įstaiga, darželis ar mokykla, ar bus patogu ten vaikus nuvežti. Mieste dažniausiai viskas yra gana arti ir viskas pasiekiama keliomis viešojo transporto stotelėmis. O užmiestyje žmonėms kyla problema ir nuvykti iki miesto, jeigu šis yra pakankamai toli. Kažkada esam skaičiavę, kad jei žmogus dirba mieste, o gyvena užmiestyje, pvz., Tarandėje, kiek jis išleidžia pinigų kurui. Tai paskaičiavome, kad maždaug išeitų 700-800 eurų vien transportui. Kai kurioms šeimoms tai yra ženkli pajamų dalis ir tai reikia įvertinti“, - tvirtina M. Statulevičius.
Tačiau už kotedžo išlaikymą, gerai jį įrengus, gali tekti mokėti netgi mažiau nei už butą. „Tarkime, kotedžas yra nuo 80 kv.m. ploto iki 200 kv.m., tai kvadrato šildymo kaina gali būti tokia pati kaip ir buto. Žmogus projektuodamas ir įrengdamas savo kotedžą gali daugiau dėmesio skirti įvairiems sprendimams, kurie vėliau padėtų sutaupyti, pvz., papildomai apšildyti būstą, pagal galimybes įsirengti saulės elementus ant stogo ir panašiai. O butą žmonės dažniausiai perka jau įrengtą su viskuo ir nelabai gali kažką keisti. Tai manau, kad šioje vietoje įsigyjant kotedžą galima netgi laimėti“, - sako LNTPA direktorius.
