„Jei namas kainuoja 2 mln. eurų, ir jam būtų pritaikytas maksimalus tarifas, per metus savininkui reikėtų sumokėti 32 tūkst. eurų. Tai pakankamai daug. NT mokestis paliestų ir žmones, kurie turi kelis objektus ir juos nuomoja“, - sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Pavyzdžiui, 2 mln. Eurų kainuojantis turtas galėtų atpigti ketvirčiu. NT mokestis palies ypatingai brangius objektus. Jų bus bandoma atsisakyti“, - sako Lietuvos banko atstovas.
Bankininkas prognozuoja, kad pigs didesni butai skaičiuojant pagal kvadratinius metrus. Mėginimai kelti nuomos kainą ir taip kompensuoti mokestį vargu ar pavyks. Pagal apklausas, žmonių lūkesčiai dabar tokie, kad laukiama nuomos ir būsto kainų mažėjimo.
„Mūsų skaičiai rodo, kad NT mokesčio poveikis gali būti didelis, nes mokestis, kaip planuojama iki 2 proc. turto vertės, reikšmingas. Ypatingai, neskaičiuojant brangaus būsto, tai palies būsto nuomai rinką, kai butai perkami su tikslu juos nuomoti“, - dėsto bankininkas.
Pagal apklausas matoma, kad namų ūkių, kurie ketino investuoti į NT, mažėja, nors daugiau kaip pusė būstą laiko patraukliausia investicija.
Pagal apklausas antroje vietoje pagal patrauklumą investicijai būtų auksas.
„Kalbant apie nuomą, matome, kad ji vis daugiau išeina iš šešėlio. Prie to prisideda „airbnb.com“. Įdomu tai, kad trumpalaikei nuomai skirti butai išsidėstę ne tik miesto centre“, - sako bankininkas.
2017 m. lapkričio duomenimis, kai buvo į nuomos rinką įtraukus ir namus bei patobulinus metodiką, paaiškėjo, kad nuomai skirta penktadalis būsto ir jų dalis didėja. Tai gali kelti grėsmę.
„Statistinis antrinio būsto savininkas tai šeima. Pavienių mažiau“, - aiškina bankininkas ir sako, kad 20 proc. namų ūkių turi 2 ir daugiau būsto paskolų.
Nors tokių žmonių pajamos didesnės, jų ir paskolos didesnės ir jie paskoloms aptarnauti skiria kur kas didesnę dalį savo pajamų. Įdomu tai, kad jie turi ir daugiau vaikų.
„Tačiau reikia pažymėti, kad mes turime duomenis tik apie pajamas, kurios apmokestinamos socialiniu draudimu. Gali būti, kad dalis žmonių pajamas gauna iš verslo ir reali finansinė našta nėra tokia didelė. Šių duomenų neturime“, - sako bankininkas.
Jis pabrėžia, kad visgi tokios paskolos antram būstui rizikingesnės. Kai kuriose šalyse joms taikomos kur kas griežtesni reikalavimai.
Galbūt ir Lietuvos bankas svarstys galimybę reikalavimus griežtinti.
Ginčai dėl mokesčio
Kiek mokestis bus naudingas ir kaip paveiks rinką, nesutaria verslininkai ir ekonomistai.
„Įvesdami NT mokestį politikai perlenkia lazdą. Jei bus taip, kad fiziniams asmenims bus taikomi 2 proc., o juridiniams 1 proc. aišku, kas bus daroma. Aš žaviuosi Estija ir Singapūru. Pavyzdžiui, Estijoje mokesčių jie nekeičia 10 m. pas mus nemotyvuotų sprendimų būna kai tik valdžią paima nauja politinė jėga. Manau, išgyvensim ir šį“, - sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
A. Avulis sako, kad kol kas mūsų pagrindinė bėda ne mokesčiai ir kainos, bet gyventojų skaičius. Jei pavyks gyventi taip, kad bent Vilniuje gyventojų skaičius augtų, tai nebus tragedijos. Rinka pati susibalansuos. Dabar dalis procentų nebepatrauklūs ir juos teks išparduoti su nuolaidomis.
Kitos nuomonės dėl NT mokesčio laikosi Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis, tačiau jis taip pat sutinka, kad mažėjantis gyventojų skaičius - problema.
„Manau, šis mokestis rinkos nesugriaus, nes liks gana daug teisinių galimybių jo išvengti, ar išskaidyti. Didesnis pavojus Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir gyventojų skaičius“, - sako V. Šumskis.
Lietuvos bankas NT rinkoje įžvelgia prieštaringų ženklų
Antradienį Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kuriame skelbia pastebintis NT rinkoje prieštaringų ženklų ir dėl to numato skelbti naują NT kainų stebėsenos priemonę.
Nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, šią rinką tebekaitina sandoriai, kuriais įsigyjamas antrinis, t. y. dažnai skirtas nuomai ar galbūt perpardavimui, būstas. Siekdamas tiksliau įvertinti tendencijas būsto rinkoje, Lietuvos bankas numato skelbti naują pasikartojančių būsto sandorių kainų indeksą.
„Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni. Tam įtakos turi tiek galimi NT mokesčio pokyčiai, tiek tai, kad nemaža dalis gyventojų per pastaruosius dvejus metus NT rinkoje jau apsipirko“, – pranešime cituotas T. Garbaravičius.
NT kainų kilimo sparta Lietuvoje šiemet pirmus du ketvirčius buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau naujausi vertinimai rodo, kad būstas šalyje jau yra pakankamai įvertintas. Vilniuje, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, būstas anaiptol nėra iš pigiausių, jį įsigyti ar išsinuomoti kainuoja brangiau nei daugelyje kitų ES šalių.
Vis dėlto investicija į antrą būstą tebėra populiari – naujausiais duomenimis, apie penktadalis būstų šalyje yra antriniai, t. y. juose negyvena nė vienas iš jų savininkų. Tikėtina, kad didelė dalis tokių būstų skirti nuomai. Nuo praėjusių metų pradžios jų padaugėjo apie 8 proc. – iki 278 tūkst.
Siekdamas tiksliau įvertinti NT kainų tendencijas, Lietuvos bankas numato skaičiuoti specialų pasikartojančių būsto sandorių kainų indeksą. Preliminariais Registrų centro duomenimis, apie 40 proc. praėjusį ketvirtį sudarytų daugiau nei 11 tūkst. būsto pirkimo ir pardavimo sandorių buvo susiję su būstais, parduodamais jau nebe pirmą kartą.
„Šis indeksas kokybiškiau ir patikimiau rodys, kaip keitėsi būsto kainos. Be to, indeksui apskaičiuoti naudojami duomenys Lietuvos bankui leis įvertinti ir spekuliavimo NT apraiškas, nes bus galima stebėti, kaip kinta įsigyto būsto išlaikymo trukmė“, – sako T. Garbaravičius.
Indeksą numatoma pradėti skelbti 2018 m., baigus su jo kūrimu susijusius darbus.
