Bendras gatvėje gyvenančių asmenų skaičius – maždaug 100 mln. – nesikeičia nuo 2005 metų, kai Jungtinės Tautos paskelbė savo ataskaitą apie benamių problemas ir žmones, kuriems būtina gerinti gyvenimo sąlygas. Žiniasklaida taip pat nuolat skelbia, kad benamių skaičius didmiesčiuose – Niujorke, Kijeve, Sankt Peterburge ir kitur – toliau didėja.

Svetainė dom.lenta.ru pristato pačius originaliausius būdus, kaip pasaulyje sprendžiamos benamių problemos.

Foto: DELFI / Adomas Pivoriūnas

Viskas įskaičiuota

Kuris miestas buvo pirmasis, nusprendęs apgyvendinti benamius prabangiuose viešbučiuose, nežinoma, tačiau šiandien šis sprendimas yra vienas labiausiai paplitusių. Dėl augančio bastūnų skaičiaus nakvynės namai nesugeba susidoroti su krūviais, todėl miestų valdžioms tenka rezervuoti numerius viešbučiuose, įskaitant ir prestižinius. 2016 metų pabaigoje Niujorko iždininkas Scottas Stringeris paskelbė ataskaitą, parodžiusią, kad per vienerius metus benamiai 815 kartų buvo apgyvendinti Manhatano viešbučiuose. Viena para tokiose įstaigose kainuoja ne mažiau kaip 400 dolerių. Tų metų rugsėjį miesto valdžia dviem paroms taip pat buvo rezervavusi benamiams 30 viešbučių numerių, kuriuose viena naktis kainuoja 629 dolerius.

Filipinų valdžia 2015 metų sausį beveik 500 benamių buvo įkurdinusi elitiniame kurorte netoli nuo Manilos – spėjama, kad taip buvo siekiama apvalyti miestą prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą šioje šalyje. Toks valdžios žingsnis sulaukė daug kritikos, bet socialinės apsaugos ministrė Corazon Soliman pareiškė, kad benamiai kurorte buvo apgyvendinti ne dėl popiežiaus vizito, bet dėl jų pačių saugumo.

Būna ir taip, kad benamiai atsiduria brangiuose būstuose dėl jų savininkų geranoriškos valios. Štai 2009 metais Belgijos karalius du savo butus Ciergnono pilyje užleido benamėms šeimoms.

Benamių laivas

Prahoje benamius ketinama apgyvendinti ant vandens. 2017 metų vasarą šio miesto Socialinių paslaugų centro direktorius Tomas Janas naujienų agentūrai „Czech News Agency“ nurodė, kad nauja benamių prieglauda plūduriuos ant vandens, nes visų Čekijos sostinės rajonų gyventojai nepritaria, kad jų kaimynystėje įsikurtų benamiai. Laivą planuojama prišvartuoti Vltavos upėje prie Štefaniko tilto, kur jau plūduriuoja viena prieglauda. Prahoje iš viso yra maždaug 4,5 tūkst. benamių asmenų. Iš jų maždaug pusantro tūkstančio nuolat nakvoja miesto gatvėse.

Analogišką iniciatyvą – išnuomoti benamiams karinį laivą ar kruizinį lainerį – vasarą iškėlė buvęs San Fransisko meras Artas Agnosas. Šioje hipių sostinėje daugybė žmonių yra priversti gyventi gatvėse, nes būsto nuoma šiame mieste yra viena brangiausių visoje Amerikoje (už vieno kambario buto nuomą, nelygu jo vieta, tenka pakloti 2,6 – 3,2 tūkst. dolerių, rodo „Numbeo“ duomenys).

Praha

„Važiuok, važiuok“

Tuo tarpu Havajuose viena architektų grupė pasiūlė gyvenamąsias vietas ir dušus benamiams įrengti senuose autobusuose. Leidiniui „Hawaii Business“ Honolulu Būstų departamento atstovai teigė, kad valstija nesitiki tokiu būdu visiškai išspręsti benamių problemos, tačiau nemato nieko bloga, jei nurašytos transporto priemonės pasitarnautų šiam tikslui.

Didžiosios Britanijos Ipsvičo mieste viena vežėjų bendrovė 2017 metų vasarį vienam entuziastui padovanojo dviaukštį autobusą, kad šis jame savarankiškai įrengtų benamių prieglaudą. Minimas entuziastas per internetą surinko maždaug 3 tūkst. svarų ir iš šių lėšų perdarė autobusą. Šiuos nakvynės namus jis pavadino „Tiffers“ – savo dukters Tiffany garbei.

BBC 2017 metų birželį taip pat pranešė, kad renkamos lėšos britų popmuzikos žvaigždės Robby Williamso ir Rodo Stewarto gastrolių autobuso remontui. Jame planuojama įrengti nakvynės vietas 16 asmenų. Beje, šiame projekte numatytas netgi atskiras kambariukas naminiams gyvūnams.

Benamiams – metro vagonai

Kai garsus Vašingtono architektas Arthuras Cottonas Moore`as sužinojo, kad miestas ketina atsisakyti kelių šimtų pasenusių metro traukinio vagonų, jis pasiūlė juose apgyvendinti benamius – žinoma, po to, kai šie vagonai bus perdaryti. „Tiesiog pamaniau, kad nurašyti šiuos sąstatus į sąvartyną yra siaubingas išlaidavimas“, - laikraščiui „The Huffington Post“ aiškino A. C. Moore`as.

Pasak jo, metro vagonai pagaminti iš medžiagų, kurios yra atsparios blogoms oro sąlygoms. Kiekviename vagone galima įrengti po du butus, kurių plotas siekia iki 50 kv. m. Architektas teigia, kad tokia iniciatyva yra ekonomiška. Kiekviename tokiame bute vonios kambario įrengimas atsieitų 700 dolerių, virtuvės – 2,7 tūkst. dolerių. Statyti naujus būstus benamiams, architekto teigimu, kainuotų kur kas brangiau.

Jungtinių Valstijų sostinėje, leidinio duomenimis, klaidžioja iš viso 8,35 tūkst. benamių. Nuo 2015 metų jų skaičius išaugo 14 proc.

Prilipdyti lizdai

Kitas architektas – britas Jamesas Furzeris – pasiūlė įkurdinti benamius „lizduose“ – nedideliuose nameliuose, kurie būtų pritvirtinami prie miesto pastatų sienų.

J. Furzeris portalui „New Atlas“ pasakojo, kad tokie „lizdai“ nebūtų pilnavertiški būstai, nes įrengti juose sanitarinių mazgų neplanuojama. Tačiau tokiuose nameliuose benamiai galėtų nakvoti šaltuoju metų laiku. Be to, nakvoti juose būtų saugiau, negu gatvėse, kur benamių tyko piktavalių atakos.

Šie lizdai pasižymi gana paprasta konstrukcija: pasitelkus du geležinius balkius, juos lengva pritvirtinti praktiškai prie bet kurios sienos, kad jie netrukdytų praeiviams ir vairuotojams. Įlipti į vidų tektų specialiomis virvinėmis kopėčiomis.

Pagal architekto sumanymą šių „lizdų“ būklę kiekvieną dieną turėtų tikrinti miesto valdžia.

Reklama – pažangos variklis

Pačią originaliausią prieglaudą benamiams sugalvojo slovakai. Vietos dizaino agentūros „DesignDevelop“ ekspertai mano, kad puikų būstą galima sumontuoti iš reklamos konstrukcijų, kuriomis apstatytos beveik visų pasaulio šalių pakelės.

Prie jų siūloma pristatyti dviejų kambarių butus su virtuvėle, kabinetu, sanitariniu mazgu ir lova, po kuria būtų vietos daiktams saugoti.

Idėjos autoriai tvirtina, kad reklamų rekonstrukcija leistų pateisinti jų egzistavimą. Be to, išlaidos, susijusios su tokių būstų išlaikymu, būtų minimalios. Iš dalies jas padengtų pinigai, kuriuos sumoka reklamos užsakovai.

Tuo tarpu Nyderlandai mano, kad benamių gyvenimą apsunkina ne gyvenamojo ploto stoka (juk tenka pripažinti, kad daliai benamių tiesiog patinka toks gyvenimo būdas), o atsiskaitymai negrynaisiais pinigais. Praeiviai vis rečiau turi grynųjų pinigų, todėl prašinėti monetų tampa vis sunkiau.

Kreditinės kortelės

Išspręsti šią problemą reklamos agentūra „N = 5“ pasiūlė aprūpinant benamius striukėmis, kuriose būtų įtaisytas nedidelis mokėjimo terminalas. Jei praeivis norėtų paaukoti vieną eurą, jam tereikėtų kelioms sekundėms priartinti prie benamio krūtinės bekontaktę mokėjimo kortelę.

Surinkti pinigai automatiškai būtų pervesti į pagalbos centro benamiams sąskaitą. Manoma, kad centro darbuotojai protingiau panaudotų surinktas lėšas ir neleistų benamiams paaukotus pinigus išleisti alkoholiui ar kvaišalams.

Tuo tarpu vienos Melburno gyventojos patirtis rodo, kad kiekvienas žmogus, neišleisdamas nė cento, gali kardinaliai pakeisti bent vieno benamio gyvenimą. Pasivaikščiojimo metu Sherryn Jackson sutiko valkatą, kuris rankose laikė lentelę su prašymu padėti rasti darbą. Ji šį prašymą nufotografavo ir paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Galiausiai benamis sulaukė daugybės darbo pasiūlymų, sėkmingai įsidarbino ir apsigyveno pas vieną miestietį. Kad išgelbėtų šį žmogų, australei tereikėjo skirti jam pora minučių dėmesio.