Su DELFI redakcijoje viešėjusiais nepriklausomu NT ekspertu, „Realdata.lt“ direktoriumi Arnoldu Antanavičiumi ir „Eikos“ generaliniu direktoriumi Domu Dargiu kalbėjome ne tik apie galimą butų kainų korekciją, bet ir apie tai, kaip gana didelės ir sparčios investicijos pakeitė sostinės nuomos rinką.

Nuomai trečdalis butų

„Savo klientų klausiame, kam jie perka būstą. Apie 30 proc. iš jų pripažįsta, kad jį įsigyja nuomai ir ši dalis nekinta jau gana ilgai. Tačiau požymių, kad pati nuomos rinka galėtų sparčiai augti nematau, nes grąža nebėra didelė. Norinti uždirbti, šiandien patraukliau investuoti į komercinį nekilnojamąjį turtą“, – skaičiais dalinasi D. Dargis.

Verslininkas sako, kad, greičiausiai, žmonės tiesiog nori investuoti į likvidų turtą, nes netgi palyginti mažas uždarbis iš nuomojamo būsto kur kas didesnis nei palūkanos už banke laikomą indėlį.

„Nematau nieko blogo, kad prieš 3 ar 4 metus, kai būsto rinka pradėjo sparčiai vystytis ir kainos dar buvo mažesnės, žmonės investavo ir iš to uždirbo pakankamai daug. Po penkerių metų nuomos kainų augimo jos stabilizavosi.“, – sako A. Antanavičius.

Jis primena, kad tada, skirtingai nuo to, kas yra šiandien, atvažiavus į sostinę rasti nuomojamą butą buvo pakankamai sudėtinga. Miestui, kai galima rasti kur gyventi įvairiuose segmentuose, netgi palyginti pigiuose, naudinga. Tada paprasčiau pritraukti darbo jėgą.

Arnoldas Antanavičius, Domas Dargis

Trūksta patikimų nuomininkų

„Augančiam miestui, tokiam, kaip Vilnius, kur kuriama vis daugiau darbo vietų, nes čia ateina užsienio įmonės, plečiasi vietinės, nuomojamo būsto reikia nuolat. Naujai atvažiavę žmonės paprasčiausiai negali tik pradėję dirbti iš karto pirkti butų, o kažkur gyventi turi“, – analizuoja D. Dargis.

Jo duomenimis, į trumpalaikės nuomos – turistų apgyvendinimo – verslą pateko keli procentai iš vystytojų įsigytų butų.

A. Antanavičiaus nuomonė kiek kitokia. Jo duomenimis, nuomos kainos sostinėje stabtelėjo prieš metus, tačiau jos drastiškai nekrito, nors to buvo laukiama. Pradėjus analizuoti paaiškėjo, jog per tą laiką apie 1000 butų „nukeliavo“ į trumpalaikės nuomos verslą, kurį patogu vystyti naudojantis tokioms platformoms, kaip „airbnb.com“, ar „booking.com“.

„Per metus Vilniuje parduodama kiek daugiau nei 3000 naujos statybos butų. Kai trečdalis šio kiekio buvo skirta ne ilgalaikei nuomai, bet turizmo sektoriui, tai kuriam laikui leido palaikyti nuomos kainas. Tačiau žmonės toliau investuoja į būstą. Manau, kad trumpalaikės nuomos niša užpildyta. Uždarbis kur kas mažesnis nei prieš keletą metų“, – aiškina A. Antanavičius.

Ekspertas įvardina ir naujas problemas, su kuria susiduria ilgalaike nuoma užsiimantys žmonės – rasti patikimus nuomininkus vis sunkiau. Ilgėja prastovos, grąža nebe tokia didelė, kaip prieš keletą metų.

„Nors ši rinka nebe tokia patraukli, kaip anksčiau, tačiau žmonės nežino ką daryti su pinigais ir kur juos investuoti, kad uždirbtų“, – kodėl ir toliau perkami butai nuomai aiškina A. Antanavičius.

Diskusiją apie nuomą galite žiūrėti čia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)