Bendras šio laikotarpio bruožas – butų nuomos kainos šiek tiek paauga. DELFI trumpai apžvelgs kokių kainų galima tikėtis ieškant būsto Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestuose, turinčiuose savo aukštąsias mokyklas. Tačiau šiemet studentų gana ryškiai sumažėjo. Kiek tai paveiks rinką dar tiksliai neaišku.

Praradimai milžiniški

Šįmet labai sumažėjo stojančiųjų, pirmuoju prioritetu nurodžiusių Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetus.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) sulaukė 45 proc. mažesnio susidomėjimo, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – 35 proc., Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 27 proc., Šiaulių universitetas (ŠU) – 19 proc., Klaipėdos universitetas (KU) – 18 proc. Daugiau pageidaujančių nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio karo akademija (21 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Tarp kolegijų dagiau dėmesio sulaukė Vilniaus kolegija (13 proc.) ir Kauno kolegija (4,1 proc.).

Pritrūko bendrabučių

Sostinė nuomos studentams nišoje kiek išskirtinė. Ekspertai sako, jog Vilniuje gana didelę būsto studentams paklausa yra dėl to, kad neliko padorių bendrabučių.

„Kiek rinką paveiks studentų mažėjimas aukštosiose mokyklose sunku pasakyti, nes Lietuvoje nėra išskirtinio būsto nuomos segmento, kuris būtų skirtas būtent studijuojantiems jaunuoliams. Šiems žmonėms svarbu gyventi kuo pigiau“, – pasakoja NT bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir prognozuoja, kad didesnio kainų kritimo vien dėl pokyčių aukštojo mokslo sistemoje nebus. Studentų mažėjimą kompensuoja tai, kad pasibaigus atostogų sezonui į sostinę pradeda veržtis žmonės iš provincijos, padaugėja užsieniečių.

M. Čiulada sako, kad kitas žmonių, kurie rudenį ieškos būsto mokslo metams, tai studentai iš užsienio, kurių netenkina mūsų universitetų siūlomi bendrabučiai.

„Daugelyje pasaulio valstybių bendrabučiai ir maži pigūs viešbučiai, kurie skirti būtent studentams, svetimoje šalyje gyvenantiems keletą mėnesių ar metus, atskira verslo rūšis. Pas mus investuotojai į šią sritį neateina, nes mato didesnę grąžą kituose sektoriuose. Buvo tik keli bandymai“, – dėsto M. Čiulada ir įvardina naują tendenciją.

Be to, kol trūksta viešbučių, vis daugiau butų savininkų, ypatingai centre, persimeta į trumpalaikės nuomos verslą.

Nuomojasi keliese

M. Čiulada įvardina ir sumą, kurią studijuoti atvažiavęs žmogus norėtų išleisti būstui – tai 150 eurų per mėnesį. Tačiau realybė tokia, kad vidutiniškai, įskaičiavus komunalinius mokesčius, už padorų būstą teks pakloti 200 eurų. Gana dažnai kelių kambarių butą nuomojasi keliese ir taip taupo.

„Populiariausi netoli universitetų esantys rajonai, arba tie, pro kuriuos eina autobusų ar troleibusų maršrutai, leidžiantys be persėdimo nuvažiuoti į mokymo įstaigą“, – pasirinkimo kriterijus vardina M. Čiulada ir pastebi, kad net už patogią vietą studentai daugiau mokėti nelinkę.

Ekspertas jaunuoliams, kurie ieško būsto, pataria pasitelkti tėvus. Jiems paprasčiau derėtis su šeimininkais. Buto savininkas, matydamas keletą veržlių jaunuolių, dažnai nesutinka jiems nuomoti savo turto. Vyresni žmonės tampa tarsi garantu, kad nuostolių nebus.

Kitas praktinis patarimas – nemokėti pinigų už neaiškią informaciją. Rudenį, kai padaugėja būsto ieškančių žmonių, į rinką sugrįžta ir įvairūs veikėjai, už kelis šimtus eurų mėginantys parduoti įvairius nuomotojų ir tarpininkų kontaktų sąrašus, pasirodo ir eiliniai sukčiai, kurių grobis jauni nepatyrę žmonės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (116)