Jeigu norite įsigyti individualius poreikius atitinkančią ir kokybišką sofą, turėsite šiek tiek padirbėti ir patys. Kaip interjero studijos „Blank Page“ seminare apie minkštuosius baldus sakė UAB „Mano sofa“ atstovė Kristina Birgelė, prieš perkant sofą, būtina atsakyti sau į svarbiausius klausimus, kurie padės priimti sprendimą.
Kas Jūs esate?
- Šeima;
- Vaikai;
- Gyvenimo būdas;
- Augintiniai;
- Komfortas;
- Asketiškumas ir retai namuose aplankantys svečiai;
- Komunikabilumas ir namai pilni svečių;
- Patinkantis dizaino stilius;
- Poros norai ir jų sutapimas/nesutapimas.
Kokio jausmo siekiate?
Ar esate komforto mėgėjai, ar minimalizmo šalininkai, gyvenantys gan asketišką gyvenimo būdą? Komforto mėgėjams, pasak pašnekovėms, puikiai tiks plati sofa, su gilia sėdimąja dalimi, itin minkštoms pagalvėmis, švelnia medžiaga. Šios savybės suteikia patogumo ir jaukumo jausmą.
„Žmonėms, kurių būdas gan asketiškas, gali patikti sprendimai, kurių ergonomika griežtesnė, panaši į biuruose sutinkamus sprendimus – aukštesnė, kietesnė sofa, šiurkštesnis jos audinys“, – priduria K. Birgelė.
Dar vienas labai svarbus klausimas – erdvės dydis
Pasak pašnekovės, mažoje erdvėje reikėtų rinktis mažesnę sofą, o didesnėje nepasirinkti per mažo minkštojo baldo: „Žinoma, turite gerai įsivertinti savo veiklų spektrą. Jeigu dažnai sulaukiate gausaus svečių būrio, svarbu įvertinti, ką dažniausiai veikiate ir kiek toms veikloms reikės vietos.“
Erdvės transformavimo poreikis
Svarbu įsivertinti, ar bus reikalinga erdvę transformuoti. Jeigu ne, tuomet joje gali atsirasti didesnė sofa-kampas.
„Jeigu manote, kad norėsite keisti baldų išdėstymą, išmintinga būtų rinktis didesnės sofos ir kelių mažesnių sofų ar fotelių komplektą. Jeigu neturite daug erdvės, tačiau reikia suformuoti daugiau prisėdimo vietų, nepamirškite, kad padėti tai padaryti gali pristatoma banketė ar pufas, kurie su papildomais aksesuarais gali tarnauti ir kaip kavos staliukas“, – pataria K. Birgelė.
Stilistika:
- Klasika;
- Provansas;
- Skandinaviškas;
- Minimalistinis;
- Japandi;
- Itališkos vilos įkvėptas.
„Kaip rasti kompromisą? Jei vienas iš poros linkęs rinktis minkštą baldą, kuris suteikia ypatingą sėdėjimo komfortą, o kitas mieliau rinktųsi kietesnį variantą, taip ir komplektuokite. Juk sofa gali būti minkštesnė, o fotelis kietesnis, arba atvirkščiai. Žaiskite ir atrasite visiems tinkamus sprendimus“, – aiškina minkštųjų baldų ekspertė.
Sofos dydis ir forma:
- Tiesi ar kampinė;
- Išmatavimai;
- Modifikacija;
- Atlošo aukštis;
- Sėdimosios dalies aukštis ir plotis;
- Porankiai - jų poreikis ir plotis;
- Kojelių aukštis ir medžiaga;
- Sofos vieta erdvėje;
- Foteliai.
Vieta erdvėje
K. Birgelė aiškina, kad sofos vieta erdvėje turi įtakos dizaino pasirinkimui. Jeigu sofa statoma prie sienos, nugarinė dalis gali būti paprastesnė, nes nebus matoma. Jeigu planuojate sofą statyti atvirai, sukuriant galimybę matyti visas jos puses, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nugarinė dalis taip pat bus matoma, todėl galima rinktis baldą su papildomais nugarinės dalies dizaino elementais.
Forma
Sofos formą padėtų išsigryninti jos imitavimas savo erdvėje ant grindų (virvelės, juostelės, paklodės, ar kartoninių dėžių pagalba galite modifikuoti skirtingas sofos konfigūracijas ir pajausti, kuri geriausiai atliepia erdvę).
Atlošas
Ekspertė tęsia, kad vertinant atlošo aukštį, reikia apsispręsti, ar norite žemesnio ar aukštesnio atlošo, o galbūt netgi pageidautumėte atramos galvai. Ši savybė ypač svarbi, jeigu sofa stovi erdvėje laisvai. Rinkdamiesi prisiminkite, kad ji bus matoma iš visų pusių ir įvertinkite, kad nugarinė dalis taip pat turi atrodyti estetiškai.
Porankiai
Sofa su siaurais porankiais arba sofa be porankių puikiai tiks mažoje erdvėje ir jos neapkraus.
Tuo tarpu sofa su plačiais porankiais gali būti naudojama multifunkciškai ir porankis gali tarnauti kaip staliukas, naudojant papildomus aksesuarus.
Sėdimoji dalis
Jeigu renkantis sofą jums svarbu atsipalaidavimas ir galimybė sėdėti pusiau gulomis, K. Birgelės teigimu, jums puikiai tiks sofos, kurių sėdimoji dalis yra didesnio gylio. Jeigu jums svarbu, kad atsisėdę ant sofos, galėtumėte sėdėti tiesiai, tuomet labiau tiks sofos su mažesnio gylio sėdimąja dalimi.
Kojelės
K. Birgelė pabrėžia, kad aukštos kojelės suteikia baldui elegancijos ir lengvumo, tokiu atveju sėdimoji dalis dažnai aukštesnė negu baldų be kojelių arba su žemomis kojelėmis. Taigi, toks sprendimas tinkamas erdvėse, kur norima išgauti lengvumo pojūtį arba „sėdėtojams”, kurie nemėgsta į baldą „įkristi” žemai. Žemos kojelės arba minkšti baldai su minimaliomis techninėmis kojelėmis, priešingai – baldą žemina ir estetine prasme kuria „klampumo” pojūtį. Renkantis kojelių aukštį svarbu įvertinti, ar aukštis patogus valymui po baldu.
Miegamojo mechanizmas
K. Birgelė skatina pagalvoti, ar sofoje tikrai būtinas miegamojo mechanizmas. Jeigu sofa skirta kasdieninei lovos funkcijai taupant vietą, tuomet, žinoma, tai – neišvengiama. Tačiau jeigu renkantis sofą galvojate apie vieną kartą per metus užsukančius svečius, tuomet vertėtų pamąstyti, ar tikrai verta rinktis tokį sprendimą, galbūt svečiams užtektų pripučiamo čiužinio?
„Sofos su miegamuoju mechanizmu dažniausiai yra mažiau komfortiškos, tad dėl retų svečių nuskriaudžiate save kasdieniame gyvenime“, – pabrėžia ekspertė.
Į ką reikia atkreipti dėmesį, baldams renkantis audinius?
Tas pats minkštasis baldas gali atrodyti skirtingai. Baldo dizainui ir praktiniam naudojimui ypač didelę įtaką turi tinkamai parinkti audiniai. Kartais naujas audinys sofą ar fotelį gali pakeisti neatpažįstamai ir prikelti naujam gyvenimui.
Audinių ekspertė, UAB „ Nevotex“ atstovė Inga Gecevičienė sako kasdien susidurianti su skirtingais naujakurių poreikiais ir vizijomis, todėl seminaro metu dalinasi įžvalgomis, kurios padės nepasiklysti tarp baldinių audinių bei rasti sprendimus, labiausiai atitinkančius individualų poreikį.
Audinys, natūrali ar dirbtinė oda?
Rinkdamiesi medžiagą baldams pirmiausia atsižvelgiame į aplinkos, kurioje baldas bus eksploatuojamas, interjerą, kūrybinę viziją, idėją bei pageidaujamos medžiagos rūšį: audinys, dirbtinė ar natūrali oda.
I. Gecevičienės teigimu, baldinių audinių pasirinkimas yra labai platus. Naujakurys, kuris renkasi audinius, pirmiausia turi atsakyti į klausimą – kokiai paskirčiai bus naudojamas baldas? Ar tai bus namų, visuomeninės paskirties, lauko sąlygomis ar drėgnoje patalpoje laikomas baldas?
Įvertinus eksploatacijos sąlygas, belieka pasirinkti konkrečiu atveju labiausiai tinkančią baldinę medžiagą pagal medžiagos technines charakteristikas.
„Prie baldinių audinių pavyzdžių visuomet rasite ir jų aprašymus. Svarbu mokėti juos perskaityti, teisingai suprasti ir įvertinti pagrindinius techninius rodiklius, kurie padės išsirinkti tinkamiausią audinį, nepriklausomai, kokiai paskirčiai renkatės, skiriasi tik vertinimo kriterijai“, – akcentuoja audinių ekspertė.
Martindeilo testas – audinio tvirtumas arba kitaip vadinamas atsparumas dėvėjimuisi yra nustatomas pasaulyje pripažintu audinio trinties testu nepriklausomose laboratorijose, kuris vadinamas Martindeilo testu.
Jeigu renkatės audinį pagalvėlėms, aksesuarams, dekoro elementams užtenka, kad Martindeilo testo rezultatai būtų 10 000 - 15 000 ciklų. O renkantis audinį sėdimosioms baldo dalims, rekomenduojami tie audiniai, kurių Martindeilo testo rezultatai viršija 25 000 ciklų. Jeigu baldas naudojamas nuolat, jame atsiranda ištraukiami mechanizmai – daugiau sąlygų susidaryti trinčiai, tuomet rekomenduojama rinktis audinį, kurio tvirtumo testo rezultatai viršija 40 000 ciklų. Visuomeninės paskirties baldų audinių Martindeilo testo rezultatai turėtų būti ne mažiau 50 000/60 000 ciklų.
Pilingo testas – labai dažnai pamirštamas rodiklis, tačiau labai svarbus. Jis parodo, kiek audinys yra atsparus pūko susidarymui ant paviršiaus.
„Visiems gerai pažįstamas posakis, audinys „susipumpuravo” arba „audinys nusiburbuliavo”. Taip pakitęs audinys neatrodo estetiškai, ir kad to išvengtume, turime įvertinti pasirenkamo audinio pilingo testą. 5 balai yra aukščiausias galimas rezultatas. Jeigu renkatės audinį intensyvaus naudojimo baldui, patartina rinktis tokį, kurio pilingo testo balas kuo aukštesnis, idealiu atveju – 4/5“, – pabrėžia I. Gecevičienė.
Atsparumas šviesai – itin svarbus rodiklis, nusakantis audinio spalvos atsparumą blukimui.
Svarbu įvertinti šį rodiklį, priklausomai nuo baldo eksploatavimo sąlygų. Jei baldas bus naudojamas vidaus patalpose, visiškai pakanka 4-6 balų įvertinimo blukimui, tačiau jei baldas stovės stiklinėje oranžerijoje ar lauke, reikėtų rinktis nuo 6 iki 8 balų atsparumą blukimui atitinkantį audinį.
Atsparumo ugniai standartas – audiniai yra testuojami dėl jų atsparumo ugniai, t.y. užsiliepsnojimui. Tai ypač svarbi audinio savybė renkantis audinius visuomeninės paskirties baldams, taip pat baldams, kurie laikomi netoli židinio ar kito ugnies šaltinio.
Valymo būdas – svarbu atkreipti dėmesį į priežiūrą, kuri visada turi būti pateikta renkantis audinį. Prižiūrint audinį ne pagal pateiktus nurodymus, pažeidžiamas audinio pluoštas ir prarandamos jo atsparumo savybės, kurias apibrėžia anksčiau aptarti testai.
„Yra dar daug audinių testavimo būdų, tokių, kaip atsparumas tempimui, plėšimui, trynimui, prakaitui, siūlės tvirtumui ir kiti, tačiau tiek baldų gamintojai, tiek vartotojai didžiausią dėmesį skiria audinio atsparumui trinčiai, pumpuravimuisi, blukimui, degumui ir priežiūrai“, – akcentuoja audinių ekspertė.
I. Gecevičienė sako tęsia, kad audinio savybes ir išvaizdą nulemia siūlų, iš kurių jie audžiami, žaliava. Pluoštai skirstomi į natūralius, dirbtinius ir sintetinius.
„Natūralus pluoštas. Vis dar dažnai klientai atsisako šio pluošto audinių. Tačiau labai svarbu suprasti, kad baldinio audinio gamybai naudojamas natūralus pluoštas yra apdirbamas taip, kad būtų atsparus trinčiai, pilingui bei valymui“, – pabrėžia pašnekovė ir siūlo nebijoti natūralių pluoštų, tokių, kaip medvilnė, linas, vilna. Jie pasižymi antibakterinėmis savybėmis, gerai sugeria drėgmę, nesukelia alergijos.
Dirbtinis pluoštas. Tai cheminio proceso metu iš natūralių medžiagų pagamintas pluoštas, pasižymintis stipresnėmis atsparumo, pumpuravimosi ir kitomis savybėmis.
Sintetinis pluoštas. Tai poliesteris, poliamidas ir kiti sintetiniu būdu išgaunami pluoštai. Sintetinis pluoštas yra sukurtas žmogaus, todėl jam suteikta daugybė naudingų savybių: neglamžus, patvarus, lengva priežiūra ir ilgaamžis.
Baldinių audinių tendencijos
Audinių ekspertė I. Gecevičienė pasakoja, kad stambaus pynimo būklės audiniai, kuriantys prabangų minkštumo, natūralumo ir jaukumo įspūdį, vis dažniau sutinkami šiuolaikiniuose interjeruose ir, panašu, kad greitu metu neužleis savo pozicijos. Greičiausiai todėl, kad namų jaukumas dabar kaip niekad svarbus, o šis audinys suteikia nepaprastą jaukumo jausmą.
Ryškios spalvos
Kasmet spalvų institutas Pantone, sukūręs tarptautiniu mastu naudojamą sistematizuotą spalvinę sistemą, išrenka metų spalvą, kuri 2022-aisiais metai yra „Very Pery“. Tai – žaismingas violetinės ir raudonos spalvos atspalvis, su melsvais pustoniais, siūlančiais ir demonstruojančiais linksmą, džiaugsmingą požiūrį bei drąsų kūrybiškumą.
„Ryškios ir įkvepiančios spalvos atkeliauja ir į baldinių audinių pasaulį. Jeigu per daug rizikinga tokias spalvas rinktis visam minkštajam baldui, galima rinktis saugesnį variantą ir išskirtinių spalvų audinius naudoti akcentinėms detalėms: pagalvėlėms, dekoro elementams“, – pataria ekspertė.
Tvarumas
Atsižvelgiant į aktualias globalines problemas, tokias kaip oro tarša, klimato kaita ir vandens sunaudojimas, stengiamasi ieškoti audinių gamybos sprendimų, mažinančių poveikį aplinkai. Perdirbta medvilnė, vilna, sintetiniai pluoštai, plastiko buteliai, tampantys pluoštu, iš kurio audžiami audiniai – tai jau dabartis ir, I. Gecevičienės teigimu, greičiausiai, ateitis, renkantis audinius baldams.
„Puikus šios tendencijos atspindys yra audiniai, gaminami iš perdirbtos vilnos. Jie stebina išskirtiniu tvarumu. Jeigu vienam kilogramui vilnos pagaminti į aplinką yra paleidžiami 9 kilogramai anglies dioksido, tai perdirbtos vilnos kilogramui sukuriama tik 0,5 kg anglies dioksido. Taigi, perdirbtos vilnos audinys yra kuriamas tausojant aplinką dėl mažesnio energijos ir vandens resursų suvartojimo, tiek ir dėl mažesnio anglies dioksido poveikio jai“, – sako pašnekovė.
Natūrali oda
Natūralumą vertinantys naujakuriai, I. Gecevičienės teigimu, baldams renkasi ir natūralią odą.
Natūrali oda yra skirstoma į tris rūšis:
Koreguota – odos paviršius dengiamas įvairiais dažų bei kitais apsauginiais sluoksniais, paslepiančiais visus nelygumus ant natūralaus odos paviršiaus ir apsaugančiais nuo aplinkos poveikio ir drėgmės įsigėrimo, tačiau tokia oda yra kietesnė, ne tokia maloni lietimo pojūčiui.
Šiek tiek koreguota – odos paviršius yra padengiamas specialiu plonu apsauginiu sluoksniu, siekiant sumažinti natūralius odos nelygumus ir apsaugoti odos paviršių nuo drėgmės įsigėrimo, aplinkos poveikio. Taip apdirbtos odos paviršius išlieka pralaidus orui, todėl oda yra minkšta ir elastinga.
Nekoreguota – odos paviršius yra nešlifuojamas, todėl natūralūs odos paviršiaus nelygumai išlieka ant jo. Randai, įbrėžimai ir matomi odos žymėjimai dažnai vertinami kaip odos paviršiaus neatitikimai, tačiau toks vertinimas nėra teisingas. Atvirkščiai, tai reiškia, kad tokios odos paviršius nebuvo koreguotas išlaikant natūralų odos autentiškumą. Tokio apdirbimo oda yra visiškai pralaidi orui bei drėgmei, yra minkštesnė ir elastingesnė bei labai maloni lytėjimui.
„Taigi, jei rinksitės odą baldams, kurie bus naudojami valgomojo, kavinių ar viešojo sektoriaus baldams, vertėtų rinktis koreguotą arba šiek tiek koreguotą odą, siekiant išvengti maisto bei gėrimų dėmių įsigėrimo, nes į nekoreguotos odos paviršių tokios dėmės žymiai greičiau įsigers. Renkantis odą baldams, kurie bus naudojami namų komforto zonose, patartina rinktis minkštą, nekoreguotąją ar pusiau koreguotąją odą“, – pataria audinių ekspertė.
Dirbtinė oda
Dirbtinės odos skirstomos į poliuretano (trumpinamo kaip PU pagrindo dirbtinė oda) ir polivinilclorido pagrindo (PVC) . Polivinilchloridas yra kietas plastikas, todėl dažniausiai jo gamybos metu įvedami ftalatų priedai, suteikiantys dangai minkštumą. Ftalatų priedai yra toksiška medžiaga ir išsiskiria iš PVC dangos, todėl siūloma naudoti dirbtines odas be ftalatų, nes tokia dirbtinė oda neturi būdingo specifinio kvapo ir yra ilgaamžiškesnė.
„Vienas iš svarbių aspektų aplinkosaugai, kad polivinilchlorido danga gali būti perdirbama, o poliuretano danga - negali. Bet PU pagrindo dirbtinė oda yra artimesnė natūralios odos minkštumui ir pojūčiui lyginant su PVC. Poliuretano pagrindo dirbtinė oda pasižymi aukštesnėmis priežiūros ir atsparumo dilimui savybėmis. Ji yra ypač elastinga, todėl galima naudoti vintažinio stiliaus chesterfield baldų gamybai ir ten, kur reikalingas didesnis elastingumas“, – paaiškina audinių ekspertė.
Renkantis dirbtinę odą svarbu atkreipti dėmesį, kad apatinis ir viršutinis odos sluoksnis būtų panašaus elastingumo ir tempimo metu išlaikytų jį vienodą . Jei viršutinis sluoksnis yra elastingesnis už apatinį, tempimo metu gali sutrukti sanklija tarp sluoksnių ir atsirasti paviršiaus pažeidimai.
Natūralūs ir dirbtiniai kailiai
Vis dažniau interjeruose matomi kailiai, tiek natūralūs tiek ir dirbtiniai. Jie taip pat priskiriami odų kategorijai. Natūralus kailis namuose visuomet kurs jaukumo, šilumos jausmą. Jei naujakurys ieško alternatyvos natūraliam kailiui, tai dirbtiniai kailiai taip pat gali tapti puikiu akcentu ir interjero dekoravimo elementu.
Taigi, vieno atsakymo, kokia baldinė medžiaga: audinys, natūrali ar dirbtinė oda yra geriausias pasirinkimas, tikrai nėra. Kiekvienas klientas turi įsivertinti savo poreikius, kūrybinę viziją, baldo stilistiką ir eksploatacines sąlygas ir pagal tai pasirinkti labiausiai lūkesčius atitinkančią medžiagą. Aptarkite visus savo poreikius su šių medžiagų specialistais, kurie patvirtins arba pakoreguos jūsų pasirinkimą. Tokiu būdu teisingai parinktas audinys atitiks jūsų lūkesčius ir minkštasis baldas džiugins jus ir jūsų aplinką kiekvieną dieną.
Apie minkštųjų baldų tendencijas skaitykite ČIA. Interjero studija jau planuoja kitą seminarą, kurio tema yra apšvietimas. Jis turėtų įvykti balandžio mėnesį. Tikslią datą, laiką ir registracijos nuorodą rasite ČIA.
