„Buvau paskutinio kurso studentė ir, kaip beveik visi bendramoksliai, gyvenau prie koledžo kartu su močiute. Ilgainiui man įgriso įvairios taisyklės ir nurodymai, kaip leisti savo dienas ir vakarus. Akivaizdžiai atėjo metas išsikraustyti“, – rašo ji.
„Taigi ėmiau dairytis kokios nors vietelės. Tiktai maždaug įsivaizdavau, ko noriu – buto su vienu miegamuoju, kuris būtų netoli darbo ir nelabai toli nuo koledžo. Kai būtent tokį ir radau, užliejo kone palaima. Vienas miegamasis, vonia, leidimas turėti gyvūnų augintinių, nedidelė virtuvė, darbas – tiesiog už kampo, o iki mokyklos – 20 minučių metro. Tai buvo tai, ko man reikėjo“, – toliau pasakoja J. Billock.
„Taigi, įsikėliau... ir, deja, kai kurie dalykai, dėl kurių pernelyg nepergyvenau, kai tik apžiūrinėjau būstą, buvo anaiptol ne idealūs. Tačiau gyvendama pačios išsirinktame bute labai gerai supratau, į ką derėtų kreipti dėmesį apžiūrinėjant nuomojamas patalpas“, – prisipažįsta publikacijos autorė.
Toliau suminėtos trys išsinuomoto buto savybės, kurių J. Billock teigia nesureikšminusi ir vėliau dėl to pasigailėjusi, tačiau nuo tol kaip tik šie trys dalykai figūruoja jos prioritetų sąraše, kurį tiesiog privaloma susidaryti, kai tenka rinktis, kur gyventi.
Geriau, kada gyvenamasis kambarys atskirtas
„Pirmasis mano būstas buvo viena ištisa erdvė, kurioje ir mokiausi, ir leidau laisvalaikį, ir valgiau, ir gaminau maistą. Labai gerai prisimenu, kaip sėdint vis tame pačiame kambaryje sukildavo stiprus noras nueiti į kokį nors kitą kambarį, tik jo, deja, nebuvo. Kartais jaučiausi tarsi spąstuose, atrodydavo, kad nediduko būsto sienos ima iš visų pusių spausti. Aš aiškiai suvokiau, kad esu viena nuo kitos atskirtų erdvių šalininkė. Galop įsigijau keletą širmų – jos bent šiek tiek pagerino situaciją“, – aiškina J. Billock.
Virtuvėje turėtų būti kuo daugiau spintelių
„Kai tik išvydau būsimą virtuvę, tiesiog netekau amo. (Matyt, todėl, kad prieš tai nebuvau turėjusi nuosavos virtuvės.) Joje buvo stalo tipo stalviršis, dvi spintelės, kriauklė ir būtinoji technika – šaldytuvas, orkaitė ir mikrobangų krosnelė. Į vieną spintelę susidėjau indus, o kitą paverčiau sandėliuku. Tada supratau, kad neturiu kur laikyti puodų ir keptuvių, taip pat kelių nedidelių prietaisų. Kriauklė, kaip paaiškėjo, buvo per maža, todėl akimirksniu prisipildydavo indų. Taigi, antras nurodymas: virtuvėje turėtų būti bent trys spintelės“, – sako J. Billock.
„Kad bent šiek tiek pasilengvinčiau sau sąlygas, turėjau kiek pasukti galvą. Galop nusipirkau už kriauklės pastatomą indų džiovyklą, keptuves sukroviau į orkaitę ir įsigijau pastatomą stelažą, tinkamą dar šiam bei tam susidėti“, – pasakoja straipsnio autorė.
Viršuje įrengtas apšvietimas – tiesiog būtinas
„Dar viena karti piliulė, kurią turėjau nugurkti, buvo apšvietimas. Bute ne tik nebuvo jokios gatavai įrengtos apšvietimo sistemos (tik ant grindų sustatytos lempos), bet dar ir langas buvo tiktai vienas, be to, išeinantis į plytų sieną. Dėl natūralios šviesos stygiaus ilgainiui nuotaika ėmė prastėti, vis dažniau apnikdavo liūdesys. Dabar galvoju, kad vertėjo įsigyti bent vieną ar net dvi šviesos terapijos lempas, bet, deja, to nepadariau. Užtat gerai žinau, kaip svarbu atkreipti dėmesį į šviesos jungiklius ir prie lubų primontuotus šviestuvus“, – tikina J. Billock.
J. Billock prisipažįsta, kad pirmieji jos namai tikrai nebuvo idealūs (o ir kieno gi tokie būna!), tačiau ji jaučiasi laiminga, kad gavo progą juose pagyventi. Tasai etapas ją nemažai išmokė, padėjo suprasti, kas reikalingiausia gyvenamojoje erdvėje.
Publikacijos autorė pataria būsto paiešką pradėti nuo sąrašo sudarymo. Tiesiog susirašykite tai, ko norėtumėte, ir tai, ko nenorėtumėte.
Jei tektų įsikurti nedideliame bute, privalote kūrybiškai pažvelgti į vietų daiktams susidėti įrengimą.
J. Billock primygtinai rekomenduoja įsigyti keletą gėlių.
„Kaip teko įsitikinti, augalai stebuklingai veikia nuotaiką“, – tikina ji.
