Svarbus teisingas laistymas: ne per dažnai, bet ilgiau
Pirmiausia, kalba T. Gurskas, reikia vizualiai įvertinti veją: pirmas požymis, kad vejai reikia pagalbos – jos spalva: jei veja tapo šviesiai žalia, ją reikia tręšti, laistyti ir kitaip gelbėti:
„Kalbant apie laistymą, idealiausia, jeigu jūs paliejate apie 2–3 val. nakties. Tada yra mažiausia oro temperatūra ir mažiausias temperatūrų skirtumas tarp vandens, kuriuo liejate, ir oro. Mažiausias termošokas augalui ir šis geriau įsisavina drėgmę, tuo pačiu dirva ją geriau sugeria“. Be to, anot agronomo, šiuo paros metu paprastai nėra vėjo, kuris purkštukų vandens srovę nuneštų netinkama linkme.
Kaip dažnai lieti seniai turimą veją? Ekspertas sako, jog optimalu – 2–3 kartai per savaitę, tačiau liejimas turėtų būti gausus:
„Turite paleisti purkštukus 40–50 minučių, kad įmerktų visą augalinį sluoksnį giliau ir augalo šaknys formuotųsi giliau. Tokia veja lengviau peržiemoja. Jei turite automatines laistymo sistemas ir susiprojektuojate, kad laistytų kiekvieną naktį, bet po 10 minučių – pripratinate augalą šaknis formuoti dirvos paviršiuje ir tada po žiemos veja dažnai atrodo prastai.“
Tręšimas ir pjovimas: daug kas priklauso nuo oro temperatūros
Ne mažiau svarbus ir tręšimas: daug azoto turinčios trąšos skatina naujų lapų susidarymą ir žalią, sodrią spalvą. T. Gurskas pataria tai daryti pakankamai dažnai, bet su šiek tiek mažesne trąšų norma: naudokite apie 2 kg. trąšų vienam arui, bet tręškite kas maždaug 3 savaites.
Jei veja laistoma, tręšiama teisingai ir yra pakankamai šilta oro temperatūra – pjauti veją reiktų bent kartą per savaitę ir tai daryti tam tikru aukščiu:
„Jei yra labai karšta, pjaukite aukščiau, apie 5–6 cm. Veja pakankamai aukšta, bet tokiu būdu neleidžiama saulei kaitinti dirvos, aukštesnė žolė sudaro šešėlį, nepraeina saulė, nekaitina dirvos, šaknų, jų neišdžiovina. Jei yra pakankamai šaltas pavasaris ir norite, kad greičiau viskas regeneruotų – turite pjauti veją žemesniu režimu, apie 2–3 cm“, – pasakoja T. Gurskas.
Jeigu vejoje atsirado ligų – jas atpažinus, agronomas pirmiausia siūlo su vejos pjovimu ir laistymu susijusius sprendimus. Esant rūdims ar pelėsinėms ligoms, veja turėtų būti pjaunama itin trumpai.
Kad vaizdo negadintų kurmiai, skruzdėlės ir šunų paliktos „balutės“
Kurmiai – dar vienas galvos skausmas vejos augintojams. Anot T. Gursko, šie gyvūnai labai nepakenčia vibracijos, tad nuo jų itin padeda vejos robotai. Be to, jau įrengiant veją, reikėtų tiesti specialų tinklelį, saugantį nuo kurmių, tada su jais tikrai niekada neteks susidurti. Nuo skruzdėlynų formavimosi veją galima apsaugoti taip pat gali padėti vejos robotas.
Augintiniai vejai irgi neprideda grožio, tad vos pamačius, kad šuo kažkurioje žalios pievelės vietoje nusišlapino, reikia iškart čia išpilti kibirą vandens, taip atskiedžiant ekskrementus ir nepadarant sklypo vejai žalos.
Kaip teisingai pasirinkti ir prižiūrėti vejos įrankius? Pakankamai dideliam sklypui, iki 20 arų, T. Gurskas pataria rinktis kuo platesnę vejapjovę. Siauriems ruožams gali tekti panaudoti siauresnes vejapjovę. Įrenginio peiliai visada turi būti labai aštrūs, antraip vejos lapeliuose atsiras daug kirtimo žaizdų, iš tokio sužeisto lapelio lengviau išgarinama drėgmė, neretai atsiranda ligų.
Akumuliatorinės vejapjovės už benzinines, pasak agronomo, pranašesnės tuo, kad jomis galima pjauti šlaitus, pasvirusias sklypo vietas ir tokių vejapjovių veikimas yra tylus.
