Rugsėjo 9 dieną Kaune, Kranto gatvėje nukrito antro aukšto balkonas kartu su trimis žmonėmis, buvusiais jame. Rugpjūčio 24 dieną teko gelbėti moterį, įlūžusią Vilniuje, Naugarduko gatvėje esančiame balkone. Specialistai įvardina, kad vilniečiai turėtų atsargiau eiti senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis – šiose miesto dalyse suskaičiuojama daugiausiai balkonų, turinčių avarinių požymių. Dėl kokių priežasčių kyla šis pavojus ir kokie sprendimai taikomi?

Įspėja dėl grėsmės senamiestyje: nerimą kelia sijiniai balkonai

„Balkonų renovacijos“ komercijos vadovo Aro Dargužo teigimu, pirmiausia reikėtų žinoti, kad Lietuvoje statytų daugiabučių namų balkonai dažniausiai būna dviejų tipų. Pirmasis – kai balkoną laiko laikančiosios sijos, o ant sumontuotų pastato sienų yra išlietas betonas. Antrasis – balkonas yra padaromas iš plokštės su armatūros (metalinių ar kitų medžiagų strypų) tinklu.

A. Dargužas pabrėžia, kad Vilniaus senamiestyje daugiausiai pirmojo tipo balkonų, kuriuos laiko sijos. Anot jo, standartinių 3 kvadratų balkonų svoriai būna dideli. Toks balkonas su aptvėrimu vidutiniškai sveria nuo 1,5 iki 2 tonų. Turbūt suprantama, kad avarijos atveju pasekmės gali būti labai liūdnos.

„Tuo metu, kai balkonai buvo įrengiami senamiestyje, turbūt nebuvo tinkamų hidroizoliacijos medžiagų. Todėl vanduo skverbiasi ir, kaip mes sakom, korozija „suvalgo“ metalą. Kai teko demontuoti avarinės būklės balkonus, matėme, kad betonas buvo kietas kaip akmuo – net negalėjome dirbti su savo standartiniais perforatoriais. Balkonas galėjo nukristi nuo didesnės vibracijos“, – aiškina A. Dargužas.

Korozijai „suvalgius“ balkoną laikančias metalines sijas, avarijos tikimybė yra labai didelė. Tame A. Dargužas mato didelę senamiesčio problemą.

„Senamiestyje daugelis balkonų tiesiog kabo ir mes patys galvojame, kada jau prasidės tos masinės avarijos. Matome, kad sijų, ant kurių laikosi balkonas, daugeliu atvejų tiesiog nėra. Galima daryti išvadą, kad senamiestyje balkonai kabo ant nieko“, – pabrėžia jis.

A. Dargužas pastebi, kad didesnę grėsmę kelia sijiniai balkonai – jų avarijas savo praktikoje jis stebi dažniausiai.

„Grėsmė su sijiniais balkonais yra didesnė. Dėl korozijos sunyksta sijos metalas – ypač toje vietoje, kur yra lenkimas. Armatūrinio tinklo atveju, kai yra dviejų plokštumų armatūra, ji gali būti vienoje vietoje labiau parūdijusi, tačiau nėra tokios tikimybės, kad balkonas nukris visu savo tūriu. Sijiniai balkonai pavojingesni. Šiemet jau du balkonai nukritę prie Mindaugo „Maximos“, avariją stebėjome ir Daukšos gatvėje. Tos griūtys labai skausmingos“, – teigia jis.

Suskaičiuoja apie 100 probleminių namų ir Naujamiestyje

Naujamiesčio būsto direktorius Raimondas Lisauskas pastebi, kad Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Preliminariais skaičiavimais, vien tik Naujamiestyje yra apie 100 daugiabučių namų, kurių balkonai turi avarinės būklės požymių, tad juos tvarkyti būtina.

„Daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad, nuskilus daliai konstrukcijos, ji nesužalotų žmonių. Iki šiol senų namų gyventojus, norėjusius tvarkyti avarinės būklės balkonus, nuo darbų neretai atbaidydavo didelė remonto kaina“, – aiškina R. Lisauskas.

Naujamiesčio būsto direktoriaus teigimu, daugumos miesto, ypatingai centrinės miesto dalies, pastatų, statytų apie 1940 metus, kabančių balkonų būklė yra bloga, daugumos atvejų – net avarinė, kelianti pavojų balkonų naudotojų, namo gyventojų ir aplinkinių saugumui. Pavojus vienareikšmiškai yra vienintelis: galimos tokių balkonų griūtys ir su tuo susijusios pasekmės.

Anot R. Lisausko, realus pavojus nustatytas Naugarduko g. 20, A. Jakšto g. 11 (vidinis kiemas), A. Jakšto g. 14, A. Jakšto g. 8, Vilniaus g. 9, Gedimino pr. 52, Treniotos g. 9, A. Jakšto g. 3 ir kt. Jeigu nebūtų pradėti remonto darbai, šių namų balkonai galėjo pradėti byrėti, arba dar blogiau – tiesiog nugriūti.

„Kilus abejonėms dėl balkono būklės, gyventojai turėtų pranešti apie tai namo valdytojui – administratoriui ar bendrijai, kuri privalėtų imtis visų būtiniausių priemonių balkonų būklei nustatyti ar darbams organizuoti“, – aiškina R. Lisauskas.

Ieško naujų ir pigesnių sprendimų

Sprendžiant avarinės būklės balkonų problemą Vilniuje, A. Jakšto g. 3, pritaikyta nauja technologija, paremta inkaravimo sistema. Statybų inžinierius Vytautas Bronislavas Elenbergas pasiūlė šį sprendimą atsižvelgdamas į tai, kad šio pastato fasadas yra pakankamai plonas – vos pusantros plytos.

V. B. Elenbergas aiškina, kad kito būdo nei inkaruojant ir kabinant balkoną šįkart nebuvo. Anot statybų inžinieriaus, tokiu būdu naudojamos medžiagos yra lengvesnės, darbo sąnaudos pigesnės – taigi, lyginant senų, betoninio pagrindo balkonų remontą su pakabinamų balkonų technologija, kabinti balkonus yra pigiau nei juos remontuoti.

Kitas svarbus aspektas – senus betoninio pagrindo balkonus galima taisyti tik šiltuoju metų laiku. Taikant naują technologiją, dingsta sezoniškumo ribojimas, nes visą rėmą ir dalis galima pasikabinti ceche, o patį balkoną kabinti ir minusinėje temperatūroje. Montuojant pakabinamus balkonus galima pritaikyti bet kokią apdailą, todėl juos lengva priderinti prie esamos pastato architektūros.

V. B. Elenbergas inovatyvius balkono remonto metodus taiko ne pirmą kartą. Prieš pusantrų metų jis pasiūlė naujovę, skirtą Naujamiesčio balkonams remontuoti, kuri ir buvo įgyvendinta J. Jasinskio g. 3 name.

„Prieš pradedami remonto darbus, išsikėlėme sau tikslą – padaryti balkono konstrukcijas kuo lengvesnes ir kad būtų kuo mažiau drėgnų procesų: betonavimo, klijavimo, hidroizoliavimo. Daugiabutyje pritaikėme visiškai naują konstrukciją. Jo aptvaro rėmas – iš specialių cinkuotos skardos profilių, masyvūs kampiniai gelžbetoniniai stulpeliai pakeisti polistireniniu putplasčiu, o grindų dangai panaudotas ištisinis aliuminio-magnio lydinio lakštas.

Mano pasiūlytos konstrukcijos dėka darbai vyko gerokai greičiau, buvo galima dirbti ir žiemos metu, svoris sumažėjo net keletą kartų, žymiai sumažėjo ir darbų sąmata“, – teigė statybų inžinierius V. B. Elenbergas.