Pacų rezidencijoje, kurios pradžia mena XVII a., svetingumas savo tradicijas pradėjo senosios Lietuvos laikais. Čia apsistodavo garbingiausi užsienio svečiai ir vykdavo pokyliai, kuriuose dalyvavo Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, Rusijos imperatorius Aleksandras I, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jonas Sobieskis bei daugelis kitų istorinių asmenybių.

Paskutinius porą šimtų metų pastatas, jau nebepriklausantis Pacams, buvo niokojamas, tad jo restauracijos ir atstatymo darbams prireikė neeilinės komandos ir atsidavimo.

Viešbučio architektas Saulius Mikštas, padedamas restauratorių komandos, išsaugojo ir restauravo autentiškas barokines architektūrines detales – aukštus stogus, vidinį kiemą, arkas bei sienų ir lubų tapybą kambariuose, autentiško ąžuolinio parketo fragmentus, durų staktas ir medinių lubų konstrukcijas.

Vilniaus baroko šaknys yra Italijoje, tad, pasak architekto, ne išimtis ir Pacų rūmai. „Rūmų statybos laikotarpiu buvo statoma ir viena puošniausių Lietuvos bei viso pasaulio katalikų šventovių – Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, kurios fundatorius buvo Mykolas Kazimieras Pacas. Tyrimai rodo, kad ir rūmuose, ir bažnyčioje dirbo tie patys meistrai iš Italijos”, - sakė Saulius Mikštas.

Rūmai restauruoti pagal „Design Hotels” tinklo principą - visa, kas yra autentiška, buvo siekiama atgaivinti ir eksponuoti. Modernų interjerą, įsikomponuojantį tarp istorinių freskų ir atidengtų sienų, kūrė Yes Design interjero komanda. Tarp dizaino elementų - žalių augalų siena, išskirtinio dizaino šviestuvai, baltiškų spalvų motyvai, marmurinės vonios.

„Pacų“ viešbutis

Naujajame „Pacų” viešbutyje, kurio bendras plotas yra 6.2 tūkst kv. metrų, išsaugotas barokinis kiemas, įkurti 104 unikalūs kambariai ir apartamentai, kurių pavadinimai siejami su istorija, taip norint dar labiau atskleisti praeities motyvus. Viešbutyje įrengtos keturios šiuolaikinės susitikimų erdvės, talpinančios nuo 5 iki 60 asmenų.

Bendradarbiaujant su partnerių valdoma bendrove „Nordic Food Republic“ (NFR), viešbutyje įkurta 14 HORSES braserija siūlanti pusryčius, pietus ir vakarienę miesto gyventojams bei jo svečiams. Sezoniniai produktai, kruopščiai atrinkti iš vietinių tiekėjų ir mažųjų ūkių, virto kūrybingais patiekalais, įkvėptais Lietuvos ir Baltijos tradicijų. Braserija stebins gėrimų gausa – sidrai tiekiami iš smulkiųjų gamintojų, alus - iš išskirtinių alaus daryklų visame Baltijos regione, o platus vynų ir šampanų asortimentas – iš viso pasaulio.

Pavadinimas 14 HORSES (14 ARKLIŲ, - liet.) nukelia į nostalgišką ir spalvingą praeitį - pastatas, kuriame įsikūrė braserija, kadaise buvo Pacų šeimos karietinė. Braserijoje svečiai galės mėgautis tiek pusryčiais, tiek verslo pietumis ar jaukia vakariene. Vasarą veiks lauko terasa, kurioje svečiai kviečiami pasilepinti patiekalais ir gėrimais.

Taip pat viešbutyje veiks šiuolaikiškas bei itin jaukus SOFIJA baras, kuris pasiūlys klasikinių ir modernių kokteilių, vietinio alaus bei gėrimų iš tradicinių Baltijos regiono daryklų ir bravorų, taip pat šampano ar vyno iš viso pasaulio. Bare bus tiekiami baltiškų tradicijų įkvėpti užkandžiai, bei ‘street-food’ tipo patiekalai. SOFIJA baras pavadintas grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės garbei – ji buvo žinoma ir mėgstama dėl savo nuoširdaus svetingumo bei legendomis apipintų vakarėlių, rengtų šioje vietoje prieš tris šimtmečius.

„Pacų“ viešbutis

„Pacų” SPA kvies atsipalaiduoti daugiau negu išskirtinėje aplinkoje - gotikiniuose viešbučio rūsiuose, kuriuose yra išsaugotas istorinių pastato sienų ir laiptų fragmentas. SPA svečiai mėgausis procedūromis estetika ir minimalizmu dvelkiančioje aplinkoje. Procedūros bus atliekamos naudojant organinę produktų liniją, veiks hamamas, pirtis, sporto salė.

Neatsiejamas kuriamos atmosferos elementas yra viešbučio muzikinis takelis. Sugebėti į dalykus pažvelgti šiek tiek kitaip ir susieti juos su esama aplinka – į priekį varanti ir padedanti išsiskirti detalė. Muzikos paslaugų kompanija, sukūrusi muzikinę nuotaiką „Pacams”, dirba su tokiais žinomais prekių ženklais kaip „Prada”, „Max Brown”, „Paco Rabanne”, kuria garso takelius kino juostoms.

„Mes šį pasaulį pradedame pažinti pirmiausia per garsą ir tik jo dėka suprantame pagrindinę emociją, todėl “Pacuose” muzika yra labai reikšminga dalis“, – pasakoja viešbučio pardavimų ir marketingo vadovė Giedrė Rozmanaitė. Garso takelis yra pritaikytas pagal viešbučio architektūrą, dizainą ir istoriją bei orientuotas į “Pacų” svečią – sąmoningą, smalsų, keliaujantį, kitomis kultūromis besidomintį kosmopolitą.

Nenuostabu, kad „Pacų” viešbutyje įsidarbino tikri svetingumo industrijos talentai, turintys didžiulę patirtį tarptautinėse kompanijose, tokiose kaip „Firmdale Hotels”, „Hilton”, „Carlson Wagonlit Travel” ir kt. „Pacų” viešbučio generalinis direktorius Kęstutis Kazlauskas sako, kad personalas yra labai kūrybiškas, kiekvienoje detalėje įžvelgiantis paprastus dalykus, kurie virsta tikrais atradimais.

„Pacų“ viešbutis

“Esame pasirengę teikti tikrą, betarpišką ir profesionalų aptarnavimą savo svečiams. Personalas besidominčiam keliautojui perteiks daug įdomios informacijos apie pastato istoriją, architektūrą, freskas, baldus ar bet kurį kitą interjero elementą ”, - tvirtina Kęstutis Kazlauskas.

„Pacų” viešbutis Vilniaus senamiesčio širdyje taps tikru traukos centru tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams. Nuo netikėtų virtuvės maisto atradimų iki muzikos, nuo šiuolaikinio dizaino ar restauruotų rūmų detalių, „Pacai” sujungs praeitį su ateitimi ir atskleis kilmingojo Vilniaus veidą, pritaikytą moderniam svečiui.

Apie Pacų viešbutį

„Pacų” viešbutis yra įsikūręs Didžiojoje gatvėje, Vilniaus senamiesčio centre. Tai – autentiška didikų Pacų rezidencija, gyvuojanti nuo 1667 metų. 1831 metais Rusijos caras perėmė pastatą, ir nuo to laiko jis buvo naudojamas įvairioms administracinėms reikmėms. „Pacų” viešbučio restauracijos komanda išsaugojo tiek istorinio meno, kiek buvo įmanoma, o interjero dizaineriai sujungė barokinį grožį su moderniais sprendimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (108)