Demaskuoja nesandarumus, pasitarnauja ieškant defektų
Kas yra termoviziniai tyrimai ir kaip jie gali būti pritaikomi, aiškina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja dr. Jurgita Černeckienė. Paprastai tariant, termoviziniai tyrimai parodo pastato šilumos laidumą.
„Termovizorius „mato“ kūno paviršiaus temperatūrą. Tai gali pasitarnauti ieškant pastato atitvarų šiltinimo defektų, nes ten, kur šiltinimas yra nekokybiškai įrengtas, šaltuoju laikotarpiu bus „matoma“ žemesnė atitvaros paviršiaus temperatūra, nei ten, kur jis įrengtas atsakingai“, – teigia ji.
Anot jos, ar visa atitvara apšiltinta tinkamai, termovizoriumi įvertinti sudėtinga, nes visos atitvaros paviršiaus temperatūrai įtaką daro lauko oro sąlygos bei šildymo sistemos darbas, todėl pasakyti, ar išmatuota paviršiaus temperatūra yra pakankamai aukšta, sudėtinga.
„Viena, ką tikrai termovizoriumi galima kontroliuoti – vietos, kuriose gali atsirasti kondensatas ir pelėsis. Jei termovizorius kažkuriame taške parodo temperatūrą, kuri yra žemesnė už tos aplinkos rasos taško temperatūrą, tai galima įvardinti kaip vietą, kurioje ilgainiui gali atsirasti nepageidaujami reiškiniai. Termovizorius gali parodyti kosmetiškai paslėptas bėdas – tam tikrus užglaistytus trūkius ir panašiai. Nors vizualiai jų nesimato, termovizorius tose vietose rodys žemesnę paviršiaus temperatūrą“, – aiškina mokslininkė.
Termovizorius pasitarnauja ir tada, kai reikia surasti karšto (šildymo ar vandentiekio) vamzdžio vietą sienoje ar grindyse (pvz., kad jų nepažeistume remonto metu ar gręžiant kokią nors skylę).
J. Černeckienės teigimu, termovizorius visada rodys šaltesnes vietas ties langų perimetru ir tai visai normalu, kadangi šiltinantis sluoksnis toje vietoje visada mažesnis. Tiesa, reikėtų stebėti, ar tas temperatūros pažemėjimas vienodas visu lango perimetru ir ar ta temperatūra nėra žemesnė už rasos taško temperatūrą.
„Termovizoriaus matomus defektus gali paryškinti patalpos vakuumavimas specialiais ventiliatoriais – tokiu atveju per atitvarų nesandarumus veržiasi šaltas oras, jis intensyviau atšaldo problemines vietas, kurias termovizorius „pamato“ ryškiau“, – teigia J. Černeckienė.
Problema gali būti išspręsta kur kas pigiau
Sausio-vasario mėnesį „Mano būstas“ vykdė nemokamų daugiabučių namų termovizinių nuotraukų akciją, kurios metu gyventojai galėjo registruotis nemokamam tyrimui. Viso sulaukta virš 50 užklausų termoviziniams tyrimams atlikti.
„Padarytose nuotraukose tai matome atitinkamomis spalvomis. Namų išorės nuotraukose labiausiai šilumą praleidžiančios vietos žymimos geltona ir raudona spalva“, – aiškina J. Paulauskas.
Daugiabučiuose namuose didžiausi šilumos nuostoliai susidaro ties sienų sandūromis, senais langais bei durimis. Tai yra jautriausios namų vietos. Dažniausiai gyventojai nesusimąsto, nesupranta ir net netiki, kad jų namas yra nesandarus, kol nepamato to įrodymų – termovizinių nuotraukų.
„Termovizija labai geras būdas parodyti žmonėms, kad būtina šiltinti pastatų sienas, stogus, keisti langus bei duris. Žmonės be didelių renovacijų, palyginti su nedidelėmis sąnaudomis, gali padidinti namo energetinį efektyvumą“, – pabrėžia J. Paulauskas.
Šį būdą išmėginęs Antakalnyje esančio daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Aušrys Jankevičius teigia, kad termovizinį tyrimą atlikti verta.
„Atvykę specialistai nufotografavo esminius taškus ir pasakė savo rekomendacijas, kaip galima sumažinti šilumos nuostolius. Toliau galvosime, ką daryti, taikysim konkrečius metodus. Pasirodo, kad nebūtina šiltinti visos sienos – galima tiesiog koncentruotis į parodytus kritinius taškus ir mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geresnių rezultatų“, – aiškina A. Jankevičius.
