Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis daugiabučio kvartalas?

Pasak vyriausiojo Vilniaus miesto savivaldybės architekto Mindaugo Pakalnio, technologiškai šiuolaikiškų statinių komforto bei erdvių įrengimo lygis atitinka dabartinio žmogaus poreikius.

„Kalbant apie modernių daugiabučių kvartalų viziją, juose reikalingos patrauklios vidinės erdvės. Turėtų būti visa reikalinga infrastruktūra: vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos, pakankamas želdynų kiekis, sporto aikštynai – tai, ko reikia žmogaus poilsiui. Planavimo principuose nurodoma, kad žmogus 300 m atstumu nuo savo durų turi turėti „žalią“ plotelį, kur galėtų pasėdėti, atsipūsti, kur surastų keletą augančių medžių, suoliuką, staliuką ir kitus panašius dalykus“, – kalbėjo specialistas.

Taip pat M. Pakalnis pridūrė, jog vaikų žaidimų aikštelė turi būti namo kieme. Parkai turėtų būti pasiekiami kelių kilometrų spinduliu. Visa tai aprašyta teritorijų planavimo normose.

Besirenkant vietą būsimam modernių daugiabučių kvartalui, galioja įvairūs reikalavimai. Architekto teigimu, pagrindiniu plėtros rezervu turėtų būti esamų teritorijų, kurios jau buvo užstatytos, efektyvesnis panaudojimas.

Pasikeitus visuomenės ekonominiam gyvenimui, per paskutinius 20 metų Lietuvos miestų centrinėse dalyse liko daug įvairių apleistų erdvių, nebeveikiančių gamyklų, jų buvusių sandėlių. Tokios teritorijos yra puikios minėtų modernių daugiabučių statybai.

„Daugiabučių kvartalų kūrimas periferijoje įprastai iš karto sukuria didesnes problemas miestui. Atsiranda būtinybė vystyti viešąjį transportą, socialinę infrastruktūrą. Tai labai daug kainuoja. Tie užsienio miestai, kurių gyventojų skaičius smarkiai auga, sugeba tai padaryti, nes jiems to reikia, tačiau mūsų šalyje to nėra. Drastiškai gyventojų skaičius neauga, todėl turime galvoti, kaip kuo efektyviau išnaudoti jau esamą infrastruktūrą“, – pastebėjimais dalinosi ilgametę patirtį sukaupęs architektas.

Daugiabučių kvartaluose daugėja poilsio erdvių ir žalumos

M. Pakalnio nuomone, perpildytų gyvenviečių problema negresia Lietuvai, kadangi šiuo metu turime kaip tik tuštėjančias gyvenvietes.

„Ką iš esmės reiškia perpildymas? Tai yra klausimas, nes jeigu palygintume Singapūrą, Vilnių ir Pabradę, tai perpildytumo matas labai smarkiai skirtųsi. Užsienio urbanistai, galvodami apie tai, kokie bus miestai, pabrėžia, kad jie bus tankūs, žmonės gyvens kompaktiškai, bet turės komfortišką infrastruktūrą aplink: žalią aplinką, ekologišką transportą“, – dėstė specialistas.

Mindaugas Pakalnis

Anot jo, perpildyto kvartalo jausmas atsiranda tada, kai yra tik pastatomas būstas, o aplink nesukuriama jokių žalių erdvių. Jeigu yra skverelis – jis per mažas, trūksta automobilių stovėjimo vietų, į kiemą neprasiskverbia saulės spindulys.

M. Pakalnio įvardijama paskutinių metų tendencija – horizontalūs daugiabučiai arba kiliminis užstatymas ant žemės, kai kiekviena šeima pakankamai tankiai užstatytoje teritorijoje vis tiek turi atskirą įėjimą į savo būstą, nedidelį kiemelį ar nedidelę terasą.

Tokiu būdu yra sukuriamas toks komfortas, tarsi būtų gyvenama individualiame name, tačiau gyventojų tankis žymiai didesnis. Tokio pobūdžio būsto sukūrimo, eksploatavimo bei infrastruktūros kaštai yra mažesni – taigi, toks būstas yra tvaresnis.

Kiekviena miesto dalis pasižymi savitu charakteriu

VGTU Urbanistikos katedros docentė Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė antrina, kad pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis reikėtų projektuoti šiuolaikinį daugiabučių kvartalą, esti minėtų vidinių erdvių išpildymas. Pirmi aukštai kvartalo viduje turi turėti išėjimą į kiemą, virsti tam tikra terasa.

„Dar vienas svarbus principas yra statinio aukštingumas, atspindintis kontekstą, tačiau neaplenkiantis insoliacinių reikalavimų. Jei įmanoma, turi būti eksploatuojami ir stogai, nors mūsų klimatas verčia būti sezoniškais. Parkavimas lieka kvartalo išorėje arba, jei įmanoma, po namu ar kvartalu – požeminiame, cokoliniame ar net pirmame aukšte“, – teigė pašnekovė.

Anot mokslininkės, kvartalo išplanavimas daugeliu atveju priklauso nuo miesto dalies užstatymo tipo.

„Nelygu, kokioje miesto dalyje kvartalai yra. Kiekviena miesto dalis turi savo charakterį, o tuo pačiu ir savąjį standartinio kvartalo modelį: jei tai senamiestis – jo kvartalų išplanavimas turėtų būti vienokio charakterio ir atitikti senamiesčio užstatymo tipus, centre keliami kiti reikalavimai, priemiestyje – dar kitaip“, – teigė docentė.

Vilniaus rajonai

„Antai Dortmunde, Vokietijoje, buvusios taršios pramonės gamyklos vietoje suformuotas dirbtinis Phoenix ežeras su aplink sukurtais gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kvartalais. Juose prioritetas skirtas ekologiniam aspektui, kaip ir pačios teritorijos konversija de facto. Tai – vienas ambicingiausių urbanistinės plėtros projektų“, – kalbėjo VGTU Urbanistikos katedros mokslininkė.

Anot jos, miesto centras yra tinkamiausia vieta daugiabučiams statyti.

Paklausta, pagal kokius kriterijus gyventojai renkasi naujus būstus, mokslininkė išskyrė vietą, finansinį pajėgumą ir patogumą. Pasak mokslininkės, pastarasis yra individualus – tai gali būti socialinės infrastruktūros gretimybė: mokykla, darželis, žalios oazės, paties projekto patrauklumas.

„Vis labiau atsižvelgiama į ekologines idėjas, kurios adaptuojamos ir kvartalo masteliu. Priemonės tos pačios kaip ir pastatų architektūroje – tai, visų pirma, esamos aplinkos respektavimas visokeriopa prasme, įvairių inžinerinių sistemų, panaudojančių lietaus vandenį, saulės energiją, įprasminimas, bei pačios, tarkime, fasadams naudojamos medžiagos“, – pridūrė I. A. Kurtinaitienė.

Neišnaudojame visų esančių galimybių

Mano būsto“ generalinis direktorius Vytautas Turonis pastebi, kad daugiabučiai namai ir aplinka šalia jų pamažu gražėja, tačiau Lietuvoje yra daug namų, kurių būklė tikrai nežavi. Ar tokie namai turi perspektyvą ir viltį atgimti?

„Nemažai sovietmečio palikimu vadinamų namų rėžia akį, o tokio būsto išlaikymas, jei jo priežiūra yra netinkama, siurbia gyventojų pinigus. Tačiau pritariu, jog bendras daugiabučių namų veidas po truputį gražėja. Ir kalbu ne tik apie kompleksiškai renovuotus namus. Džiugina tai, jog vis daugiau tokių namų savininkų suvokia, kad norint gyventi gražiai ir taupiai, būtina investuoti į namo priežiūrą“, – teigė pašnekovas.

Vytautas Turonis
Foto: Organizacijos nuotr.

Namo priežiūra – tai ne vien didelės investicijos, bet ir maži žingsniai, kurių visuma padeda užtikrinti tinkamą pastato funkcionavimą.

V. Turonio manymu, daugiabučiai namai ir aplinka šalia jų turėtų funkcionuoti kaip vienas darnus organizmas. Greta pastatų turėtų būti įrengtos modernios ir saugios dviračių saugyklos, teritorija stebima vaizdo kameromis, vaikams įrengtos šiuolaikiškos žaidimo aikštelės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir pan. Bet kaip visa tai sutalpinti vienoje erdvėje?

„Tai tikrai nėra problema. Jei pažvelgtume į panašius daugiabučių namų kvartalus kad ir buvusioje Rytų Vokietijoje, ten yra faktiškai viskas, ką jau išvardinau. Ir dar daugiau. Vakaruose daugiabučių valdytojai siūlo gyventojams daug komfortą ir kasdienę buitį gerinančių sprendimų, tokių kaip papildomos laisvalaikio zonos daugiabutyje, budintis personalas senyviems žmonėms prižiūrėti, skaityklos ir panašiai“, – vardijo jis.

V. Turonis įsitikinęs, kad to paties galima pasiekti ir Lietuvoje – viskas priklauso nuo žmonių ekonominės galios. Anot jo, net ir senuose daugiabučiuose namuose yra daug neišnaudotų erdvių, kurias būtų galima paversti laisvalaikio praleidimo zonomis.

„Pavyzdžiui, plokštieji stogai. Tinkamai juos sutvarkius, ten galima įrengti poilsio zonas. Arba daugiabučių rūsiai, kurie šiandien daugeliu atvejų yra tapę nereikalingų daiktų kaupyklomis. Teisingai sutvarkius jų infrastruktūrą, čia galėtų įsikurti dienos centrai arba vaikų laisvalaikio praleidimo zonos. Įrengus vaizdo stebėjimo kameras, tėvai galėtų matyti, ar saugūs yra jų vaikai. Galimybių yra daug, tačiau pirmiausia to turi norėti patys gyventojai“, – teigė „Mano būsto“ generalinis direktorius.