Pataria daugiau laiko skirti specialistų konsultacijoms
Būsto atnaujinimas dalimis, o ne viso iškart, nėra naujovė. Vakarų šalyse nemažai daugiabučių namų yra atnaujinami būtent etapais – iš pradžių tvarkoma tai, kas kelia daugiausia problemų, o tik vėliau daromi estetiniai pakeitimai.
„Mano Būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas teigia, kad norintiems sutaupyti iš pradžių reikia daugiau dėmesio skirti specialistų konsultacijoms.
„Tam, kad gyventojų pinigai nebūtų švaistomi, o namuose būtų atlikti tie darbai, kurie daugiausiai taupo šilumą ir gyventojų pinigus, būtina, kad kiekvieną namą įvertintų specialistai. Jie ir atsakys į klausimus, kur gyventojams pirmiausia reikia pradėti tvarkytis, kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai išleidžiant kiek įmanoma mažiau pinigų“, – teigia J. Paulauskas.
Daugiabučio atnaujinimą jis sulygina su automobiliu: juk nepuolame daryti automobilio kapitalinio remonto vos tik išgirstame įtartinus važiuoklės skleidžiamus garsus. Mes keliaujame į autoservisus, kur situaciją įvertinę meistrai nurodo, ką reikia tvarkyti ir kas duoda didžiausią efektą.
J. Paulausko teigimu, sunku pasakyti, kiek teks sumokėti už daugiabučio atnaujinimą, nes namas namui nelygus.
„Vieniems namams bėga stogas, kitiems kiauri langai, tretiems problemos su vamzdynais. Tik įvertinus namą galima pasakyti, kad būtent šiam namui reikia daryti tą ar aną ir tai gali kainuoti nuo tiek iki tiek. Svarbu į namo atnaujinimą žiūrėti „ūkiškai“ ir ieškoti tinkamiausių ir labiausiai gyventojų pinigus taupančių sprendimų“, – aiškina „Mano Būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas.
Atnaujintas namas suvartoja apie 25 proc. mažiau šilumos
Kaip vieną iš nebrangių, tačiau efektyvių daugiabučio atsinaujinimo atvejų jis mini Vilniuje, Vaitkaus g., stovinčiame daugiabučiame name atliktus darbus.
„Buvo atliktas namo vertinimas ir su gyventojais buvo nuspręsta atnaujinti tas namo dalis, kurios reikalauja mažiausiai investicijų, tačiau sutaupo daugiausiai šilumos ir pinigų. Atlikome stogo ir galinių sienų šiltinimą įrengiant ventiliuojamą fasadą. Atnaujinome vėdinimo kaminėlius, liukus, apskardinimus“, – vardina J. Paulauskas.
„Mano Būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas pastebi ryškius pokyčius, lygindamas daugiabučio būklę ir jam reikalingas išlaidas 2017 m. gruodžio mėn. su 2016 m gruodžio mėn., kuomet darbai dar nebuvo atlikti.
„Matome, kad namas suvartoja apie 25 proc. mažiau šilumos. Atitinkamai mažėja ir sąskaitos gyventojams. Šio namo gyventojai jau planuoja kitus darbus, kurie taupys ne tik šilumą, bet ir gyventojų pinigus“, – aiškina jis.
Per mėnesį galima sutaupyti 17 Eur
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, daugiabučiuose namuose įrengiant automatizuotus šilumos punktus vietoje elevatorinių bei modernizuojant ir subalansuojant vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 25 proc. šilumos daugiabučiuose namuose ir atitinkamai sumažinti gyventojų mokėjimus už šildymą.
Asociacija skaičiuoja, kad įgyvendinus minėtas priemones per metus kiekvienam m2 pastato ploto būtų sutaupoma vidutiniškai apie 30 kWh šilumos.
Anot asociacijos, standartinis 60 m2 butas vidutiniškai suvartoja apie 1140 kWh/mėn. šilumos už 65,4 Eur/mėn. (skaičiuojant 2016-2017 m. šildymo sezono šilumos vidutine kaina 5,74 ct/kWh su PVM.).
Po modernizacijos standartinis 60 m2 butas skaičiuojama suvartos apie 840 kWh/mėn. šilumos už vidutiniškai 48,2 Eur/mėn. Vidutiniškai apie 17 Eur/mėn. gyventojams mokėjimai už šilumą būtų mažesni.
Vieno automatizuoto šilumos punkto įrengimas kainuoja apie 8,5 tūkst. Eur, o subalansuoti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą kainuoja apie 15 Eur/m2.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 3 tūkst. šių namų yra labai prastos būklės, 10,2 tūkst. namų yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti. 1,1 tūkst. namų yra modernizuoti iš dalies, o 1,4 tūkst. – atnaujinti pilnai.
