Vilniuje daugiabučiams namams dar 2012 m. buvo paskirstyti administratoriai, o praėjusių metų rugsėjį daugiabučių namų gyventojams suteikta teisė patiems išsirinkti norimą administratorių. Pašto dėžutėse kiekvienas gyventojas galėjo rasti balsavimo biuletenį ir pareikšti savo balsą, tačiau šia galimybe kol kas naudojamasi vangiai.
Dėl gyventojų pasyvumo eikvojamos miesto lėšos
„Mano būsto“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė pastebi, kad vilniečiai didelio susidomėjimo tuo, kas taps jų daugiabučio namo administratoriais, nerodo.
„Sprendžiant iš situacijos, ši atranka reikalinga nebent kai kuriems Vilniaus politikams, bet tikrai ne gyventojams, nes dagiabučių savininkai labai apatiškai dalyvauja atrankos procesuose. Nors įstatymai yra vienodi ir turi galioti visoje Lietuvoje, tačiau kituose šalies miestuose tokios atrankos nėra vykdomos, nes savivalda nesikiša į gyventojų turto klausimus. Keista, bet šis procesas gajus tik sostinėje“, – stebisi A. Dapkūnienė.
Ji pabrėžia, kad daugiabutis yra gyventojų turtas, todėl jie turi turėti sprendimo teisę rinktis, kas tą turtą prižiūrės ir kam teks mokėti už paslaugas. Anot jos, žmonės iš tiesų nesupranta, kodėl Vilniaus savivaldybė vykdo šias atrankas.
Vilniuje daugiabučių namų gyventojai turi platų pasirinkimą, nes administravimo paslaugas teikia apie 40 įmonių.
„Gyventojai visada galėjo ir gali bet kada pasikeisti namo administratorių į kitą, jei esamas netenkina. Todėl žmonės, su kuriais mes kasdien kalbame, tikrai nesupranta, kodėl Vilniaus ir tik Vilniaus politikai bando jiems įteigti, kad žūtbūt reikia keisti namo prižiūrėtoją“, – teigia A. Dapkūnienė.
Neskuba kritikuoti – naujai galimybei dar reikia duoti laiko
Vilniuje esančiuose Viršuliškių, Žirmūnų, Verkių ir Fabijoniškių mikrorajonuose kelioms nedidelėms daugiabučių namų bendrijoms pirmininkaujantis Dainius Zabarauskas mano, kad idėja vykdyti daugiabučių namų administratorių atranką yra aktuali ir reikalinga, tačiau dar reikia laiko, kad ji „prigytų“.
„Gyventojai turi turėti teisę pasirinkti sau tinkamiausią daugiabučio namo administratorių. Palikti tokią sistemą, kokia buvo anksčiau, nebūtų gerai. Anksčiau gyventojai, neturėdami tokios galimybės, negalėdavo lengvai pašalinti administratoriaus, atsainiai vykdžiusio savo darbą“, – mano kelių daugiabučių namų bendrijų pirmininkas.
„Gal šiais metais balsuojančiųjų ir mažiau, tačiau kitais metai jų turėtų būti daugiau. Juk žmonės kalbasi, pasakoja apie tai, žinia sklinda iš lūpų į lūpas. Kita vertus, problema gali būti ir ta, kad kai kurie gyventojai neskaito gaunamų pranešimų, nežino arba neturi kur patogiai nunešti užpildytų biuletenių. Jeigu tam skiriama atskira dėžutė name – tai gerai, bet aš nemanau, kad visuose namuose yra galimybė tai paprastai padaryti“, – teigia D. Zabarauskas.
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkas įsitikinęs, kad kažką spręsti apie pradėjusias veikti administratorių atrankas dar yra anksti. „Tai naujovė, kuri dar turi „prigyti“. Žmonėms dar reikia daugiau pasidomėti, pasižiūrėti, įvertinti. Pati idėja yra reikalinga ir sveikintina“, – mano jis.
Pasyvumas netikėtas, nes žinia buvo paskleista
Pernai gruodžio 31 d. pasibaigus savivaldybės paskirtų administratorių nustatytam 5 metų administravimo terminui, Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai priskirtą prievolę, pradėjo tokiuose daugiabučiuose namuose administratorių pasirinkimo procedūras – balsavimus raštu.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė teigia, kad prieš pradėdama vykdyti administratorių paskyrimo procedūras, savivaldybė organizavo seniūnijose daugiabučių namų gyventojų susitikimus su daugiabučių namų administratoriais, pretenduojančiais teikti administravimo paslaugas Vilniuje.
„Gyventojams buvo sudaromos palankios sąlygos sužinoti apie jiems teikiamas paslaugas, patirtį, tarifus bei užduoti rūpimus klausimus. Administratoriai gana aktyviai dalyvavo minėtuose susitikimuose, pristatė savo teikiamas paslaugas butų savininkams, dalijosi savo patirtimi administruojant daugiabučius namus, tačiau pačių gyventojų susidomėjimas buvo ne toks didelis“, – pastebi E. Šlajūtė.
Vis dėlto, laikinąją Būsto administravimo skyriaus vedėją stebina toks daugiabučių namų gyventojų pasyvumas. Jai tai pasirodė netikėta, nes apie atranką savivaldybė skelbė ir pagrindiniuose šalies dienraščiuose, savivaldybei priklausančiuose stenduose, viešajame transporte.
„Patalpų savininkams nepasirinkus administratoriaus, savivaldybė, atsižvelgdama į administratorių pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti administravimo paslaugas, pati parinks daugiabučio namo administratorių“, – teigia E. Šlajūtė.
