Pasak „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio, iškvietimų išties netrūksta. Bene dažniausiai avarinė tarnyba kviečiama į užpylimus, kitaip tariant, su vamzdynais susijusias avarijas.
„Deja, žmonės yra linkę ignoruoti ir nekreipti didelio dėmesio į specialistų perspėjimus ir siūlymus atnaujinti senus vamzdynus, kol galiausiai sulaukia avarijos. Tuomet išlaidos jau būna daug didesnės“, – pabrėžė G. Rabikis.
Dažniausiai problema slypi senuose vamzdynuose
Anot pašnekovo, įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą.
„Senuose namuose vamzdynai špižiniai, šie trūkinėja nuo senumo, taip pat ypač šalto vandens vamzdynai būna pažeisti korozijos. Apskritai tokių sistemų išvaizda išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkim, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys“, – tęsė „Mano būstas“ avarinės tarnybos darbų vadovas Deividas Karalius.
Taigi, faktas, jog naujos statybos namai yra saugesni avarinių situacijų atžvilgiu, tačiau negalima griežtai teigti, kad jie apsaugoti nuo gedimų.
„Yra toks veiksnys kaip žmonės, netinkamai besinaudojantys inžineriniais tinklais, pačia kanalizacija, todėl tiek senus, tiek naujus daugiabučius galima savotiškai priskirti rizikos grupei“, – akcentavo D. Karalius.
Būtina dėmesį skirti ir kanalizacinėms sistemoms
„Dažnai gyventojai kviečia avarinę tarnybą dėl užsikimšusios kanalizacijos, o būtent tokios bėdos ištinka dėl to, kad ši naudojama netinkamai: metamos įvairios šiukšlės, kurios ir užkemša sistemą. Vėlgi įvyksta užpylimai“, – kalbėjo avarinės tarnybos vadovas.
G.Rabikis patarė rūpintis savo namais laiku juos remontuojant, prižiūrint tiek vamzdynus, tiek kanalizacines sistemas, taip pat stengtis visuomet užsukti vandenį bute prieš išvažiuojant ilgesniam laikui.
„Tik tokiu būdu padidinsime galimybes išvengti kylančių grėsmių ir žalos“, – teigė pašnekovas.
D. Karalius taip pat pritarė, kad išvengtume didžiosios dalies gedimų jeigu gyventojai protingiau bei atsakingiau naudotųsi inžineriniais tinklais, pagalvotų, ką meta į kanalizaciją.
„Pavyzdžiui, darbininkai remontuojantys naujos statybos daugiabučius, įrengdami butus, dažnai statybines atliekas supila tiesiog į kanalizaciją.
Pasitaiko atvejų, kuomet aptinkame netikėčiausių dalykų, dėl kurių įvyko užsikimšimas. Štai iš kanalizacijos ištraukiame nuo marinuotų agurkų, grindims plauti naudotų skudurų iki tokio radinio kaip plaktukas“, – pasakojo avarinės tarnybos specialistas D. Karalius.
Tik po avarinės situacijos pradedama mąstyti kitaip
„Nežinau, kaip jie ten atsiranda, bet tik po avarinės situacijos gyventojai pradeda galvoti kitaip ir nebemeta tokių daiktų“, – svarstė „Mano būstas“ darbų vadovas.
Jis taip pat samprotavo, kad išvengti avarijų padėtų ir profilaktinis remontas, vamzdynų keitimas, kadangi naujų vamzdžių sienelės slidesnės, prie jų nelabai limpa pašaliniai dalykai.
„Naujose inžinerinėse sistemose išvengiame aplipimų, kurie pasitaiko senuose špižiniuose vamzdynuose: pastarieji per daugybę metų apauga riebalais ir įvairiomis atliekomis. Visgi, kaip minėjau, dažniausiai problemas susikuriame patys. Žinoma, vamzdynai trūksta nuo senatvės, bet jeigu žmonės kitaip naudotųsi inžineriniais tinklais, išvengtume daug avarijų, užpylimų ir panašiai“, - patarimus dalijo įmonės atstovas.
Anot G. Rabikio, avarijos, susijusios su elektros sistemomis, taip pat gan aktualios, tiesa, šios pasitaiko rečiau nei minėti vamzdynų gedimai.
„Jeigu prognozuojamos smarkios liūtys, audros, vėtros ar potvyniai, patartina laikantis atsargumo priemonių, išjungti viso namo ar buto elektros įvado automatinius jungiklius“, – kalbėjo „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovas.
