Grobis: nuo lauko baldų iki sunkiasvorių kepsninių

Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai, prasidėjus šiltesniam metų laikui, balandį-gegužę, vagysčių skaičius išaugo maždaug 38 proc., palyginti su sausio-vasario mėnesiais.

Fizinės ir techninės apsaugos įmonės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūno Bukauskas sako galintis tik paliudyti, kad šiltuoju laikotarpiu vagystės iš individualių namų kiemų, daugiabučių laiptinių pastebimai išauga. „GRIFS AG“ statistika rodo, kad sulaikymų kiekvienų metų balandį ir toliau tebesitęsiančiu šiltuoju laikotarpiu išauga daugiau nei penktadaliu, palyginti su prieš tai buvusiais mėnesiais.

Anot Ž. Bukausko, šiltuoju laikotarpiu dažniausiu vagių grobiu tampa dviračiai, žoliapjovės, lauko baldai, vaikiški elektromobiliai, paspirtukai, o pastaruosius kelerius metus pasisavinamos net ir sunkiasvorės keraminės lauko kepsninės.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vagystės iš gyvenvietės namų ir jų kiemų kartojasi net kelis mėnesius iš eilės, o ilgapirščių įžūlumui, atrodytų, nėra ribų. Gyventojai yra teikę policijai savo gyvenvietėse įrengtų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matosi, kad vagys nakties metu demonstratyviai gatvės viduriu tempia lauko kepsninę su ratukais. Tuose įrašuose taip pat matyti, jog prie jų prisijungia iš toje gatvėje esančio namo teritorijos išlindęs dar vienas asmuo, jau besinešdamas paspirtuką. Regis, vaizdo įrašai yra, tačiau nusikaltimo tai nei neužkardo, nei nuo jo apsaugo. Todėl pirmiausia gyventojams patariame atlikti būtiniausius prevencijos veiksmus, kad ateityje netektų su pykčiu stebėti patogia padėtimi pasinaudojusius nusikaltėlius“, – sako Ž. Bukauskas.

Vagystė
Foto: Shutterstock


Taikosi ir į statybos įrangą

„Vagystės dažniausiai įvykdomos tuomet, kai nesunkiai išnešamas turtas yra paliekamas be priežiūros. Neretai pasitaiko ir išties apmaudžių atvejų, kuomet namas yra apsaugotas apsaugos sistema, o, tarkim, dviračiai, vaikiški automobiliai ar kiti brangesni daiktai nakčiai paliekami visiškai neapsaugotame to namo kieme“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad nuostoliai tokių vagysčių atveju būna įvairūs, neretai siekia net iki kelių tūkstančių eurų. Ž. Bukauskas taip pat pastebi, kad vagys neapsiriboja vieno kiemo aplankymu ir neretai vykdo pakartotinius nusikaltimus tuose pačiuose kvartaluose.

Dar vienas paklausus grobis – statybinė įranga ir medžiagos tose vietose, kur žmonės pradeda ar tęsia nuosavo namo statybą. Kaip žinia, lauko statybų ar apdailos sezonas dažniausiai prasideda būtent atšilus orams. Neretai visiškai neapsaugotoje statybvietėje, dažniausiai pačiame statomame name, paliekama ir brangi įranga, skirta įrengti namo vidų – pavyzdžiui, šildymo katilai, boileriai, kurie tampa vagių taikiniu.

„Laimei, sulaikome vis daugiau asmenų darančių vagystes, namų ūkiuose kur vykdomi statybos bei renovacijos darbai. Taip yra todėl, kad statybvietėse žmonės vis dažniau įrengia bent laikinas apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemas. Jos leidžia užkardyti vagystes ar bent jau kiek įmanoma labiau sumažinti įsilaužimų nuostolį“, – komentuoja Apsaugos departamento vadovas.

Vagys vengia šviesos

Ž. Bukauskas sako, kad pastaraisiais metais galima stebėti tendenciją, kad šiltuoju laikotarpiu užklausų dėl būstų apsaugos išauga vidutiniškai 20 proc. Tačiau nepaisant įrengiamos apsaugos, gyventojams pravartu nepamiršti elementarių taisyklių, kad vagysčių pasikėsinimų būtų kuo mažiau.

„Šiltuoju metu lengvai išnešamo turto vagystės dažniausios nakties metu – prisidengiama ramybės laiku ir tamsa. Todėl pirmas dalykas, kurį rekomenduoju gyventojams – įsirengti judesiui jautrius lauko šviestuvus, staigiai apšviečiančius kuo didesnį gyvenamojo namo lauko plotą. Vagys vengia gerai apšviestų teritorijų. Taip pat tokių, kuriose atsiranda koks nors netikėtas judesys, garsas, galintis atkreipti aplinkinių dėmesį į juos.

Antras ne mažiau svarbus prevencijos veiksmas – laikyti lengvai išnešamą turtą patikimai rakinamose, geriausiu atveju, signalizacija apsaugotose patalpose. Šie turto apsaugos veiksmai yra efektyvūs ir mažai kainuojantys“, – pataria specialistas.

Jis priduria, kad turtas, kurio gyventojai neturi galimybės ir noro kas kartą nešti į saugias patalpas, pavyzdžiui, lauko baldus ar kepsnines, gali būti apsaugomas papildomais lauko saugos jutikliais, atlikus tam tikrus techninius pakeitimus jau įrengtoje namų apsaugos sistemoje.

Turto apsaugai sustiprinti pravartu įrengti ir vaizdo kameras. Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, vaizdo kameros ne visada leidžia identifikuoti vagystes vykdančius asmenis, nes šie būna su gobtuvais ar pasitelkę kitas maskavimosi priemones, bet kameros suteikia informacijos, kada nusikaltimas galimai įvykdytas, kiek asmenų dalyvavo, kaip jie elgėsi, ką savinosi.

„Vaizdo kameros būna efektyvios tuomet, kai jos fiksuoja ir įtartinų asmenų automobilius, jų judėjimo kryptis. Tokiu atveju vaizdo stebėjimas turi būti nukreiptas ir į gatves, gyvenvietės prieigas. Taip pat kamerų efektyvumas bus kur kas didesnis, kai vaizdo kamerų stebėjimo funkcija yra derinama kartu su aliarmo sistemomis“, – sako Apsaugos departamento vadovas.