Nėra tokios technologijos, kurios nebūtų galima pritaikyti tiek namuose, tiek biure. Viskas priklauso nuo norų ir galimybių. O kadangi šiuolaikiniai verslų valdytojai siekia ne tik sutaupyti, bet ir siūlyti patogias bei tvarias sąlygas darbuotojams, poreikis diegti sumanius sprendimus biuruose, pasak išmaniųjų namų sistemų įmonės „LIBERTI išmaniam gyvenimui“ vadovo Raimondo Rakausko, pastaruoju metu padidėjo, rašoma pranešime spaudai.

Išmaniųjų namų šeimininkai drąsesni už verslo klientus ir turi daugiau pageidavimų, tokių kaip norimos temperatūros vandeniu savaime prisileidžianti vonia ar garsinių žinučių siuntimas nelauktiems namo praeiviams. Biurų valdytojai dažniau kreipiasi dėl poreikio suvaldyti apšvietimą, ypač didelėse atviro tipo (angl. open space) patalpose, kur yra daug darbo vietų. Nesuskaičiuojamą jungiklių kiekį lengvai galima pakeisti vieno mygtuko paspaudimu.

„Tokiose erdvėse naudinga turėti automatizuotą darbo vietų apšvietimą, kuris kinta žmogui atėjus ir išėjus, likus darbo erdvėje vienam. Galima suprogramuoti taip, kad išmaniosios sistemos sekdamos saulę ir oro temperatūrą veiktų pačios savaime, užtikrindamos tinkamą šilumos ir šviesos kiekį“, – apie technologijų galimybes kalba R. Rakauskas. Pasak eksperto, tai aktualu ir senesnės statybos biurų savininkams, iš kurių sulaukia užsakymų sumontuoti belaides apšvietimo sistemas negriaunant sienų.

Lietuvos biuruose išmanūs jau ir pokalbių vienumoje kambariai

Išmaniųjų sistemų ekspertas pasidalino neseniai įgyvendintos idėjos detalėmis. Biuro bendrosiose erdvėse buvo įrengti keturi atskiri pokalbių vienumoje kambariai. Kiekvienas jų turi savo spalvą. Kad kolegos žinotų, ar pokalbių kambarys užimtas, lubomis iki kiekvieno kambario ištįsta LED šviesos juosta, kuri yra būtent to kambario spalvos. Jei kelias iki kambario apšviestas – jis laisvas ir žmogus gali juo naudotis, o jei LED juosta balta – kambarys užimtas.

Biurų interjeras (N. Tukaj nuotr.)

Dar vienas biuro erdvei aktualus sprendimas – tonizuojantis apšvietimas. Moksliškai yra pagrįsta, kad mėlyna šviesa aktyvina smegenis ir skatina budrumą, veikia panašiai kaip kava. Todėl siekiant produktyvesnės darbo atmosferos pirmoje dienos pusėje šviestuvai galėtų skleisti melsvą spalvą, o darbo dienos pabaigoje šviesti įprastai. Pasak pašnekovo – tokių biurų Lietuvoje jau yra, o šviesos atspalvis dienos eigoje keičiasi taip nepastebimai, kad darbuotojams tai nesukuria jokių nepatogumų.

Kalbant apie pasitarimų kambarius, galima suprogramuoti, kad žmonėms įėjus, ne tik įsijungtų tinkamas apšvietimas, bet ir kondicionierius, kai jo reikia, iškart nusileistų projektoriaus ekranas, o pasibaigus pasitarimui ir žmonėms užvėrus kambario duris – viskas grįžtų į vietas. „Mažų mažiausiai tai yra patogu. O antrinė nauda – saugomi energetiniai ištekliai. Viską sujungus į vieną sistemą galima sutaupyti. Panašu, kad verslus kuriantys žmonės šią sritį ima vis labiau vertinti“, – išmaniųjų sprendimų vertę apibendrina R. Rakauskas.

Sugrįžimas į ofisą po pandemijos – tik į iš anksto rezervuotą darbo vietą

R. Rakauskas atkreipė dėmesį, kad susitikimų kambariams skirti išmanieji sprendimai, kartu su biuro apšvietimo, klimato kontrolės sprendimais yra jau keletą pastarųjų metų dažniausiai pageidaujami klientų. Visgi pandemija atnešė ir tam tikrų naujovių.

„Bendrovės, kurios planuoja išlaikyti mišrų darbo modelį, domisi darbo vietos užimtumo stebėjimo ir rezervavimo sistemomis. Tai tarsi sugrįžtanti mada, kurios pirmoji banga buvo atvirų biuro erdvių be nuolatinės darbo vietos koncepcijos vystymo metais. Pirmieji tokius išmanaus biuro sprendimus turintys ofisai Lietuvoje atsirado prieš keliolika metų. Šiandien gaudami užklausas matome, kad tokia galimybe domisi dažniausiai daugiau nei 70 darbuotojų turintys verslai nepriklausomai nuo jų biuro modernumo. Daugumos paskata – optimalesnis biuro erdvės išnaudojimas augant darbuotojų skaičiui. Kai kurie net skaičiuoja, jog tokia sistema jiems leistų augti bet 30 proc. nedidinant biuro erdvės“, – pasakoja išmaniuosius sprendimus diegiančios bendrovės vadovas.

Protingais gali tapti ir seni biurai

Tobulėjant technologijoms išmaniųjų sistemų rinka keičiasi, tad joje veikiantiems ekspertams tiesiog būtina reaguoti į naujoves. „Išradingumo poreikis dažnai atsiranda ir sprendžiant klientų problemas. Išmanūs sprendimai net gali ištaisyti interjero dizainerių ar statybininkų paliktas klaidas. Kartais pritaikome jau esamus sprendimus, o kartais juos sugalvojame patys. Kai kurie jų tampa iššūkiais, tačiau į juos reaguojame kaip į galimybę patiems atrasti dar daugiau, tad neatsisakome įgyvendinti. Taigi neužstringame ir palaikome pulsą“, – patirtimi dalinasi R. Rakauskas.

Biurų interjeras (N. Tukaj nuotr.)

Kaip pavyzdį, išmaniųjų sistemų ekspertas pateikė anksčiau kildavusią problemą dėl judesio daviklių. Jie nefiksuodavo nejudančio žmogaus. Tada atsirado nauji, kurie reaguoja netgi į žmogaus kvėpavimą. Taip jų veikimas tapo preciziškai tikslus. Pasak R. Rakausko, jų komandos svarbiausia vertybė yra požiūris į klientą: „Kas iš to, jei bus sumontuotos pačios sumaniausios technologijos, tačiau žmogus jomis nesinaudos ir jausis iššvaistęs pinigus.”

Prie patogumo priprantama

Vis dėlto net ir konservatyvesni išmaniųjų sistemų gerbėjai prie patogumo pripranta. Technologijos išlaisvina nuo papildomų minčių ir kasdienių rūpesčių. R. Rakausko praktikoje ne kartą yra buvę, kad išmaniuosius sprendimus biure įsidiegę klientai grįžo su pageidavimu įdiegti atsiradusias naujienas ir net išmaniais paversti jų namus.

Kažkada automobiliuose autopilotas, automatinis klimato palaikymas ar atsirakinimas be rakto buvo naujiena. Mašinas pamažu prisiveja ir būstai bei biurai. Dabar jau visi supranta, kad naujai statomas pastatas ilgiau išlaikys savo vertę, jei jame bus sudiegti šiuolaikiški sprendimai. „Įsirengę elektronines duris į vidų žmonės patenka pasinaudoję kodu, piršto antspaudu ar programėle telefone. Netolimoje ateityje vaikai net nežinos, kas yra raktas“, – šypteli išmaniųjų sprendimų ekspertas R. Rakauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją